Vasarą dažniau negaluoja širdis
„Mano mama vasarą gana dažnai skundžiasi, kad padažnėja širdies plakimas, aukštyn žemyn „šokinėja“ pulsas, kamuoja silpnumas, prakaitavimas lyg be priežasties. Ji turi nelabai sveiką širdelę, tačiau žiemą jaučiasi geriau. Ką daryti, kad ir vasarą mamos sveikata būtų stipresnė? O gal tie pojūčiai rodo visai kitą ligą?“ – teiraujasi 45 metų Danutė. Į skaitytojos klausimą paprašėme atsakyti gydytoją kardiologę Gretą Radauskaitę.
Karštis pavojingas
Kartu su vasaros šilumos teikiamais malonumais padidėja ir rizika sveikatai. Dehidratacija, bendras silpnumas, pykinimas, galvos svaigimas – šiuos simptomus gali pajusti ir pats sveikiausias žmogus, kai patiria saulės ar šilumos smūgį. Tačiau daug didesnė rizika kyla tiems, kurie ir kitais metų laikais turi nusiskundimų dėl širdies veiklos. Jiems vasaros karštis neišvengiamai reiškia didesnį pavojų.
Karštis tiesiogiai veikia širdies veiklą. Padidėjus aplinkos temperatūrai, širdis ir kraujagyslės, siekdamos atvėsinti organizmą, ima greičiau varinėti kraują. Dėl to dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama. Padažnėjus širdies susitraukimams, žmogus gali jausti oro trūkumą, bendrą silpnumą, diskomfortą širdies plote, greitą nuovargį, galvos svaigimą. Karštuoju metų laiku ypač padaugėja žmonių, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais: dažnu širdies plakimu, nelygaus pulso epizodais ar tiesiog trumpais širdies veiklos stabtelėjimais.
Tačiau šiuos simptomus gali sukelti ir paprasčiausias stresas, tačiau lygiai taip pat neritmiškas ar labai dažnas širdies pulsas gali būti išeminės širdies ligos, mitralinio vožtuvo prolapso (iškritimo), sutrikusios skydliaukės veiklos simptomas. Tad pajutus dažną, neritmišką širdies plakimą, lydimą oro trūkumo, bendro silpnumo, nemalonių jutimų krūtinėje, būtina kreiptis į medikus. Pirmiausia tam, kad būtų nustatyta, koks ritmo sutrikimas jus vargina ir kokia galima jo priežastis.
Svarbus kalis ir magnis
Širdies veiklą vasarą taip pat išbalansuoja ir skysčių bei mikroelementų trūkumas, dažniausiai – kalio ir magnio. „Šie mikroelementai ypač svarbūs širdies raumens veiklai, o jų trūkumas yra dažniausia ritmo sutrikimų priežastis. Daug kalio ir magnio netenkame prakaituodami: dėl karščio, aktyviai sportuodami, kaitindamiesi pirtyje. Prakaituodami netenkame ir skysčių. Dėl to tirštėja kraujas ir gali susidaryti trombai, kurie yra dažniausia insultų bei infarktų priežastis.
Vasarą patarčiau riboti alkoholio ir ypač alaus vartojimą. Nors atrodo, kad šaltas alus karštą dieną puikiai atgaivina, iš tikrųjų taip nėra. Alkoholis kaip ir kava bei saldiklių turintys gėrimai apkrauna širdį, kuriai karštomis dienomis ir taip tenka didesnis krūvis.
Negana to, alkoholiui skaidyti organizmas naudoja savo vandens atsargas, tad iš tikrųjų bokalas šalto alaus, trumpam numalšinęs troškulį ir atgaivinęs, didina dehidratacijos pavojų. Geriau gaivintis vandeniu, žaliąja arbata ar sultimis. Organizme atkuriant prarastų mikroelementų pusiausvyrą, reikėtų gerti negazuotą mineralinį vandenį. Per dieną reikėtų išgerti 2–3 litrus skysčių. Kalio ir magnio trūkumą galima kompensuoti ir maistu. Šių mikroelementų gausu žirniuose, pupelėse, žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, lašišoje, džiovintuose vaisiuose, sojose, bananuose, įvairiose uogose. Žmonėms, kuriems diagnozuota širdies liga, per karščius reikėtų atsisakyti intensyvesnės fizinės veiklos, gerti vaistus paskirtomis dozėmis, nedalyvauti masinio susibūrimo vietose.
Janina Tilvikaitė,
Susiję straipsniai
