Vilniaus universiteto mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologų, Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų sudaro maždaug 58 proc. visų mirčių per metus. VU Matematikos ir informatikos instituto (MII) Atpažinimo procesų skyriaus mokslininkai sukūrė ritmometrą – dėvimą širdies ritmo ilgalaikio stebėjimo prietaisą, kuris padėtų laiku pastebėti širdies ritmo sutrikimus.

Reklama

„Dabar, kai žmonės dirba vis intensyviau, širdies ligos „jaunėja“. Prieš kelis dešimtmečius nuo širdies ligų mirdavo vyresni, o dabar jos ištinka ir 25-mečius. Tai ką daryti? Reikia daugiau dėmesio skirti sveikatos profilaktikai. Todėl sukūrėme termometro analogą širdies stebėsenai, kad žmogus, atlikdamas kasdienius įprastus darbus, galėtų sekti, kaip veikia jo širdis“, – pasakoja vienas ritmometro kūrėjų, MII profesorius Laimutis Telksnys ir iškart pademonstruoja šį prietaisą. Aplink krūtinę segamas diržiukas su elektrodais. Jie matuoja širdies sukeliamą elektrinį signalą. Prie diržiuko pritvirtintas į laikrodį panašus prietaisas, kuriame įtaisytas kompiuteris ir siųstuvas, matuoja širdies potencialą, o siųstuvas duomenis apie širdies ritmą siunčia į mobilųjį telefoną. Šie duomenys automatiškai kartu su asmenį identifikuojančia informacija nukeliauja į saugyklą. Taip gydytojas mato, ar per stebėjimo laiką būta širdies ritmo sutrikimų. Ritmometras gali pasiųsti informaciją apie širdies veiklą į duomenų saugyklą iš bet kurio pasulio taško, jeigu tik jame veikia ryšys per mobilųjį telefoną su internetu.

Informacija apie širdį atsispindi gydytojų įprastai naudojamose elektrokardiogramose. Tačiau norint sutaupyti ir sužinoti, kaip elgiasi širdis ilgesniais laiko tarpais, pasak VU mokslininko, verta pasitelkti ritmogramas. Jos leidžia patogiai, vienu metu pamatyti bendrą širdies veiklos vaizdą, kuris apima šimtus ir daugiau širdies tvinksnių. Prof. L. Telksnys palygina: „Žiūrėti elektrokardiogramą – tai tarytum vaikščioti ant žemės, po griovius ir matyti, kas dedasi juose. Širdies ritmogramos leidžia pamatyti bendrą vaizdą tarsi iš aukštai: čia griovys, ten griovys, kitur kažkoks kalniukas. Tada nusileidžiate į tą griovį ir žiūrite, kas jame darosi. Ritmograma fiksuoja širdies veiklos sutrikimus – ekstrasistoles, blokadas. Pagal jas gydytojas gali papildomai nagrinėti elektrokardiogramas. Einant tokiu keliu būtų taupomas gydytojų ir stebimųjų pacientų laikas, tausojamos sveikatos priežiūros lėšos.“

VU informatikai atliko technologinės dalies darbus ir užtikrino sklandų ritmometro veikimą. Tereikia, kad jį su savo pacientais praktiškai išbandytų gydytojai ir pasirūpintų šio prietaiso legalizavimu. Prieš pradedant visuotinai naudoti medicininę įrangą reikia patikrinti, ar ji nekenkia žmogui, ir sertifikuoti. Prof. L. Telksnys sako, kad kol kas gydytojai mokomi skaityti elektrokardiogramas, tad jis svarsto, kad galbūt jaunosios kartos medikams – rezidentams ar šeimos gydytojams – būtų įdomu išmokti analizuoti ritmogramas.

„Nors dabar kalbantieji iš tribūnų pabrėžia, kokia svarbi profilaktika, realybė kitokia. Profilaktikai kol kas skiriama mažai dėmesio. Ritmometro naudojimas padėtų išspręsti šią problemą. Svarbu ne tik deklaruoti profilaktikos reikšmę, bet ir imtis priemonių, nes profilaktika skatinama kol kas tik formaliai“, – konstatuoja mokslininkas. Jis priduria, kad ritmometras padėtų sutaupyti lėšų, nes, pavyzdžiui, leistų sumažinti lovadienių ligoninėje skaičių – būtų saugu anksčiau pacientą išleisti gydytis ambulatoriškai ir jam skirti elektroninį stebėjimą.

Ritmometro idėją VU mokslininkas pristatė 2011 m. Paryžiuje vykusiame inovatyvių technologijų renginyje. Jau tada šis prietaisas buvo pastebėtas ir įvertintas kaip inovatyvus produktas. MII Atpažinimo procesų skyriaus mokslininkai su Lietuvos kardiologais bendradarbiauja jau kelis dešimtmečius. „Buvome gerai pasikaustę atpažinti įvairius procesus, tad į mus pradėjo kreiptis medikai. Užsiimam atsitiktinių procesų atpažinimu. Ritmas yra atsitiktinis procesas. Jame atsitiktiniais laiko momentais pasirodo trumpalaikiai sutrikimai. Mūsų skyriaus tikslas – atlikti teorinius tyrimus ir kurti konstruktyvius teorijos rezultatų panaudojimo metodus. Tai tarsi ilgesnių ir trumpesnių adatų ieškojimas šieno kupetoje“, – palygina prof. L. Telksnys, su kolegomis sukūręs to pavyzdį – ritmometrą.