Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Vartotojų „baubas“ – maisto galiojimo datos

vlmedicina.lt | 2014-12-28 00:00:13

Ką darote, jei pastebite, kad sūrio, jogurto, kiaušinių, sviesto ar kitų produktų galiojimo data, žymima žodžiais „Geriausia iki...“ baigiasi ar jau baigėsi vakar, užvakar? Neabejojame, kad nenorite apsinuodyti ar apnuodyti pasenusiu maisto produktu savo šeimynos ir nedvejodami metate šį maisto produktą į šiukšlių dėžę. Tačiau kas slypi po „Geriausia iki...“ fraze ir kitomis panašiomis frazėmis ant maisto pakuotės? Ar tikrai ši data yra vienintelė svarbi, kai kalbame apie maisto produkto kokybę, saugumą?

Dešros
Algirdo Kubaičio nuotr.

2013 metais Harvardo teisės mokyklos maisto teisės padalinys išleido raportą, kuriame apie tai nemažai kalbama. Pagrindinė raporto mintis – paprasta, bet kiek netikėta. Visi užrašai: „Geriausia iki...“, „Tinka vartoti iki...“ ir panašiai nusako ne maisto tinkamumą vartoti, bet datą, iki kurios turėtų būti išlaikomos geriausios to produkto savybės.

Tačiau kone kiekvienam žmogui šis užrašas asocijuojasi su maisto saugumu. Kas nutinka po to? Daugybė maisto produktų yra išmetami į šiukšlių dėžę, kai juos realiai dar galima vartoti. Vyksta globalus maisto švaistymas.

Tiesą sakant, visi tie terminai ir buvo sukurti tam, kad apibūdintų maisto šviežumą, jo geriausiai išlaikomų savybių laikotarpį, o ne saugumą ar galėjimą vartoti tą maistą po nurodytos datos. Štai užsienyje populiarus užrašas „Parduoti iki...“ yra per daug nesusijęs su maisto kokybe ir saugumu, tačiau nurodo, kiek ilgai parduotuvės lentynose šis maisto produktas gali stovėti. Nors po šios datos maistas iš lentynų išimamas ir dažniausiai išmetamas, jo kokybė ir saugumas gali būti patys puikiausi dar kelias dienas ar savaites.

Lietuvoje ir pasaulyje populiarus „Tinka vartoti iki...“ apibrėžia laikotarpį, per kurį maistas esti šviežiausias: geriausio skonio, kvapo, spalvos, konsistencijos. „Geriausia suvartoti iki...“ reiškia labai panašų dalyką – kad maistas bus skaniausias iki nurodytos datos, bet nebūtinai praras savo geriausias skonines savybes, kokybę ar saugumą kitą dieną po nurodytos datos.

Pats rimčiausias šių frazių pavyzdys gali būti nebent „Galioja iki...“. Mat su šia fraze gana dažnai siejamas ir maisto saugumas. Pavyzdžiui, tai gali būti mėsos produktai, greitai gendantys pieno produktai ir t.t.

Dar viena priežastis, kodėl turėtume nepasitikėti vien tik galiojimo datomis, yra ta, kad įvairūs gamintojai atlieka įvairius ir skirtingus maisto šviežumo, kvapnumo, skonio kokybės testus ir taip suranda optimalią datą. Šie testai nėra griežtai kontroliuojami ar ribojami ir nusako tik bendrąsias gaires.

Harvardo mokslininkai nerekomenduoja nepaisyti galiojimą apibrėžiančių terminų, tačiau siūlo paniškai nesibaiminti nurodytų datų.

Mes savo ruožtu siūlome prisiminti, kad geriausias maisto kokybės rodiklis yra žmogaus jusliniai pojūčiai: kvapas, vaizdas, skonis. Ne kartą teko stebėti, kaip parduotuvėje klientai atsisako kokių nors gendančių prekių ir tos prekės kurį laiką išbūna prie kasos. Kartais –ir pusę dienos. Kur tos prekės kraunamos? Atgal į lentynas. Nusiperkame prekę su tinkama vartojimo data, tačiau ji gali būti prarūgusi, kvapas nemalonus ir kt.

Štai ir puikiausias pavyzdys, kad turime vadovautis ne tik galiojimo data, kad neapsinuodytume. Ir kartu kad nešvaistytume maisto, kai jis dar tinkamas valgyti.

Šaltiniai:

https://health.clevelandclinic.org/2014/05/trash-it-or-eat-it-the-truth-about-expiration-dates/

https://blogs.law.harvard.edu/foodpolicyinitiative/files/2013/09/dating-game-IB.pdf


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų