Kaip maistui išleisti mažiau pinigų?

Nors lietuviai didžiąją atlyginimo dalį išleidžia maistui, nemažas jo kiekis lieka nepanaudotas ir patenka į šiukšliadėžę. Kokios to priežastys ir ką turėtume apsvarstyti prieš įžengdami į parduotuvę bei planuodami maistui skirtas lėšas? Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių sutaupyti ar bent jau sąmoningiau vertinti asmeninius apsipirkimo ir maitinimosi įpročius.

Reklama

Europos Komisijos duomenimis, daugmaž trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama: vien Europoje per metus iššvaistoma 89 mln. tonų maisto, nepaisant to, kad 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Lietuvoje kasmet atsikratoma 581 tūkst. tonų maisto atliekų, tad vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto.

Romana Leleivienė, vienos maisto tiekimo įmonės maitinimo paslaugų departamento vadovė, patarė – svarbiausia dar prieš einant į parduotuvę apgalvoti, ką bei kodėl pirksite.

„Svarbu tiksliai žinoti, ko norisi, ir pagal tai sudaryti pirkinių sąrašą. Taip pat derėtų apgalvoti, ką ketinate gaminti šiandien bei kelias artimiausias dienas, kad į parduotuvę netektų užsukti kasdien, – komentavo R. Leleivienė. – Patartina maisto prekių nesirinkti ir alkanam: norėdami valgyti perkame daugiau bei įvairesnius, nebūtinai reikalingus, produktus. Toks impulsyvus elgesys veda prie to, kad įsigyjame kur kas daugiau produktų, kurių galime nespėti suvartoti iki galiojimo termino pabaigos.“

Valgymo namuose ir svetur ypatumai

Mitybos konsultantė atkreipė dėmesį ir į parduotuvių daromas akcijas, teikiamas nuolaidas bei pačioms parduotuvėms priklausančius prekinius ženklus, kurie paprastai – pigesni už kitus. Pasak R. Leleivienės, ilgai galiojančių produktų, kuriems taikomos nuolaidos, patartina nusipirkti daugiau. Tai gali būti kruopos, makaronai, šaldyti gaminiai. Tiekimo įmonės mitybos konsultantė atkreipė dėmesį ir į tai, jog daugiau narių turinčios šeimos sutaupo, kai valgyti gamina namie.

Kalbėdama apie maitinimąsi ne namuose, R. Leleivienė atkreipė dėmesį į vaikams duodamus kišenpinigius.

„Nors greiti, pernelyg saldūs ar sūrūs užkandžiai:šokoladai, konditeriniai gaminiai su šokoladu ar kremu, bulvių traškučiai, sūdyti riešutai – mokyklose draudžiami, jų už pietums skirtus pinigus moksleiviai šalia mokyklos esančiuose prekybos centruose įsigyja patys. Dėl to pirmiausia turėtų sunerimti moksleivių tėvai. Netinkama mityba gali virsti rimta prielaida įvairioms vaikų ligoms. Sutikime, kad kuo anksčiau pradėsime vaikams formuoti sveikos mitybos įpročius, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis ateityje“, – pabrėžė specialistė.

Kaip užkandžiauti darbe, kad sau nepakenktumėte?

Norint sutaupyti, rekomenduojama sveikiau maitintis ir darbo metu: didelė maistui skirtų lėšų dalis atitenka net keliskart per dieną geriamai, išsinešimui skirtai kavai ar smulkiems, bet organizmui nenaudingiems, užkandžiams (šokoladui, bandelėms, sumuštiniams su balta duona ir kt.). Remiantis sveikos mitybos principais, valgyti derėtų dažniau, bet po nedaug: tai padėtų atsikratyti stipraus alkio jausmo. Be to, svarbu į racioną įtraukti kruopas, kurios nėra brangios, bet ypač vertingos pusryčiams, ir vaisius bei daržoves, kurie gali būti sveikas pakaitalas nenaudingiems užkandžiams.

„Didesnį dėmesį skiriant sveikos mitybos kultūrai, būtume sveikesni, sumažėtų maistui skiriamos lėšos ir išmetamų produktų kiekis“, – apibendrino mitybos specialistė.