Valstybės kontrolė: visuomenės sveikatos stiprinimas vykdomas netinkamai
Lietuvoje vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje. Stiprinti ir saugoti gyventojų sveikatą – strateginis valstybės ir savivaldos institucijų tikslas. Savivaldybės, kurios yra atsakingos už visuomenės sveikatos stiprinimą ir stebėseną, šios funkcijos įgyvendinimui 2014 m. gavo per 13 mln. Lt. Valstybės kontrolė vertino, ar visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės yra tinkamai planuojamos ir efektyviai vykdomos.
„Nors tikslas stiprinti ir saugoti gyventojų sveikatą bei formuoti sveiką gyvenseną yra numatytas valstybiniu lygiu, visuomenės sveikatos stiprinimas vykdomas nenuosekliai, o sveikatinimo priemonės organizuojamos nepakankamai efektyviai“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Siekiant gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, efektyviau vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimo priemones, savivaldybėse sukurtas visuomenės sveikatos biurų tinklas. Tačiau atliktos gyventojų apklausos parodė, kad daugiau nei pusė respondentų apie šiuos biurus ir jų teikiamas paslaugas nežino. Be to, nustatyta, kad net trys ketvirtadaliai visuomenės sveikatos biurų apie sveikatos stiprinimo paslaugas neskelbia išsamios informacijos. Todėl nežinančių apie biurus, neturinčių galimybių naudotis internetu ar tikslingai neieškančių informacijos apie sveikatos stiprinimo paslaugas žmonių galimybės jomis pasinaudoti yra ribotos.
Daugiausiai sveikatos stiprinimo paslaugų (80 proc.) gauna vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose. Kitoms tikslinėms gyventojų grupėms (ypač rizikos), šių paslaugų teikiama nepakankamai. Pavyzdžiui, dauguma asmenų, dalyvavusių mokymo renginiuose kraujotakos sistemos ligų tema, buvo vaikai, nors šiomis ligomis dažniausiai serga pusamžiai ir vyresnio amžiaus žmonės. Sveikatinimo renginius biurai organizuoja bendrai, nenurodydami tikslinės grupės (pavyzdžiui, žmonės, turinys tam tikrų sveikatos sutrikimų), o juose dalyvauja aktyviai savo sveikata besirūpinantys žmonės. Pasyvūs, turintys didesnę riziką susirgti tam tikromis ligomis asmenys, į šiuos renginius nepritraukiami.
Nėra susiformavusios praktikos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus (ypač esančius tam tikrų ligų rizikos grupėse) nukreipti sveikatos stiprinimo paslaugų į visuomenės sveikatos biurus. Todėl neužtikrinama, kad informacija apie sveikatos stiprinimo būdus pasiektų tuos, kam ji yra reikalinga.
Visuomenės sveikatos biurai konsultuoja, paskaitas sveikatinimo temomis organizuoja dažniausiai darbo valandomis, todėl dirbančių asmenų galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis yra ribotos. Trūksta paslaugų suaugusiems, senjorams, neįgaliems žmonėms, socialinės rizikos asmenims.
Auditoriai konstatavo, kad sveikatos stiprinimo paslaugos savivaldybėse planuojamos netinkamai: neįvertinamas paslaugų poreikis, nenustatomi veiklos prioritetai ir uždaviniai bei konkrečios priemonės jiems pasiekti.
Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, kaip savivaldybių atliekamą visuomenės sveikatos stiprinimą vykdyti efektyviau, o savivaldybėms –siūlymus, kaip gerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Valstybės kontrolės informacija
Susiję straipsniai
