Įstatymas savivaldybės gydytojui suteikia valdžią, bet merai ir ministerija - ignoruoja(1)

„Savivaldybės gydytojas turi būti penkių žvaigždučių specialistas“, - spalio 1 d. vykusiame Nacionaliniame sveikatos tarybos posėdyje nuskambėjo ši mintis. Tačiau kodėl taip nebūna, arba kodėl net ir tokio aukšto lygio šių valstybės tarnautojų neįvertina daugelis merų ir netgi pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)?

Reklama

Bent bendrautų normaliai

Tame pačiame posėdyje su kartėliu buvo kalbama apie neproporcingai žemus savivaldybės gydytojų atlyginimus, turint omenyje tai, kokį indėlį jie neša į visuomenės sveikatos stiprinimą, apie keblų jų darbą savivaldybėse, kai patys vadovai nesuvokia jų darbo svarbos.

„Jei nėra iš ko padorių algų savivaldybės gydytojams mokėti, bent jau merai galėtų su jais normaliai elgtis!“ – emocijos prasiveržė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui prof. Juozui Pundziui.

Ne visagalis

VLMEDICINA.LT pasiteiravo Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkės Danguolės Avižiuvienės, kiek, jos nuomone, savivaldybių gydytojai yra reikšmingi stiprinant visuomenės sveikatą.

„Situacija skirtingose savivaldybėse nevienoda, - sakė D. Avižiuvienė. – Savivaldybių sveikatos programos daugiau yra deklaratyvios, tarpžinybinių planų parengta daugybė, bet lėšos jiems įgyvendinti neskiriamos. Tai – sena problema, kai skiriami darbai be pinigų. Nors visuomenės sveikata yra ir aplinka, ir prevencinės programos, ir jaunimo bei vaikų sveikatos priežiūra, bet finansavimas visam tam nepakankamas. Savivaldybės gydytojas privalo atlikti daug darbų, bet nėra visagalis. Tuo labiau kad kai kuriose savivaldybėse jis tėra vienintelis žmogus šiai funkcijai vykdyti – ne visur veikia skyriai. Gerai ten, kur savivaldybės gydytojai gali tiesiogiai visus klausimus spręsti su administracijos direktoriumi, bet kai kuriose savivaldybėse direktorius jiems net neprieinamas“.

„Pakišo“ po visuomenės sveikatos biurais

Ar savivaldybės gydytojas pajėgus maksimaliai atlikti savo funkcijas, stiprinant visuomenės sveikatą?

„Ir taip, ir ne, - į portalo klausimą atsakė Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja, Nacionalinės sveikatos tarybos narė Laima Kaveckienė. – Vienose savivaldybėse tai įmanoma, kitose – ne. Visų pirma keblumų kelia teisės aktų nesuderinamumas. Savivaldybės gydytojo funkcijos apibrėžtos Vyriausybės nutarimu dar 1995 m. O jau vėliau atsirado ir Valstybės tarnybos įstatymas, tad mes jau esame valstybės tarnautojai. Pagal įstatymą savivaldybės gydytojas vadovauja savivaldybių sveikatinimo padaliniams. Deja, iš 60-ies savivaldybių tik 10 ar 11 teturi tokius padalinius. Pavyzdžiui, mūsų rajone jis vadinasi Sveikatos apsaugos skyrius. Kitur savivaldybės gydytojai dirba kaip savarankiški specialistai – tai irgi gan neblogai. Tačiau yra savivaldybių, kur jie, kaip specialistai, pavaldūs kitų skyrių vedėjams, dažniausiai – socialinės apsaugos, kitur – aplinkos skyriaus, o kai kur – netgi juridinio“.

Tokiais atvejais, pažymėjo pašnekovė, ir patys gydytojai turi daug siauresnį savo funkcijų supratimą, ir neturi net galimybių įgyvendinti įstatymo suteiktas jiems galias.

„Savivaldybės gydytojas įgyvendina valstybės sveikatos politiką savivaldybėje, - aiškino L. Kaveckienė. – Bet dažniausiai savivaldybių programose visuomenės sveikata nėra prioritetas, o ir pačiam savivaldybės gydytojui sunku valdžią įtikinti bei jai įrodyti, kad visuomenės sveikata priklauso ne nuo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, o nuo rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos, gyvenamosios aplinkos ir kt. faktorių.

Ministerijai neegzistuoja?

Nuo ko reikia pradėti, kad savivaldybės gydytojai įgytų autoritetą?

„Visų pirma, nėra jokio SAM bendravimo su savivaldybės gydytojais. Ministerijai mes tarsi neegzistuojame, - tikino portalo pašnekovė. – Į jokius posėdžius, pasitarimus, naujų projektų svarstymus mūsų niekas nekviečia. Mes kone paskutiniai sužinome paskutines naujienas, dažniausiai – iš VSB. Nors jie tėra paslaugų teikėjai. Pagal institucijų hierarchiją mes esame aukščiau už juos. Žinoma, savivaldybėje visuomenės sveikatos problemas mes sprendžiame kartu ir su VSB, ir su ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigomis, bet lyderis turėtų būti savivaldybės gydytojas. Šią sistemą galima palyginti su vaikų mėgstama dėlione, kurią sudaro daugybė smulkių detalių. VSB – viena iš jų, ir iš vienos detalės negalima susidaryti viso paveikslo vaizdo. Visumą mato būtent savivaldybės gydytojas. Tačiau mūsų sveikatos politika kažkodėl ir VSB, ir vyriausiuosius gydytojus iškelia aukščiau už savivaldybės gydytoją. Tačiau šalyje visuomenės organizavimas vyksta dviem lygmenimis - valstybiniu ir savivaldybės. Valstybiniai rodikliai atsiranda juk iš savivaldybių, todėl ir ministerija, ir merai turėtų būti savivaldybės gydytojų partneriai“.

Tiesiog ignoruoja?

Spalio 1 d. vykusiame Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vedėja Rita Valentukevičienė pateikė išvadas, kad reikėtų stiprinti savivaldybės gydytojo, kaip sveikatinimo veiklos koordinatoriaus, vaidmenį – tiek organizuojant visuomenės sveikatos priežiūros, tiek asmens sveikatos priežiūros veiklą, tiek integruojant asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą; bei numatyti savivaldybės gydytojų tiesioginį pavaldumą administracijos direktoriui; kelti savivaldybės gydytojų kvalifikaciją, stiprinti jų gebėjimus planuojant sveikatinimo veiklos strategiją. Tiesa, apie būdus, kaip visa tai, kas išvardinta, įgyvendinti, nebuvo užsiminta.