Darbas beveik už dyką: sveikatinti turintys demotyvuoti specialistai dirbti nesiveržia

Visuomenės sveikatos biurų darbuotojai dirba bene „už ačiū“. Jų atlyginimai tokie menki, kad, perspėja savivaldybių atstovai, ne tik demotyvuoja specialistus, bet ir lemia didelę darbuotojų kaitą bei jų trūkumą.

Reklama

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė teigia, kad valstybės deleguotų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymui 2017 m. vieno specialisto pareigybei yra paskaičiuota ir skirta 499 Eur neatskaičius mokesčių.

„Specialistams yra keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, priskirta daug funkcijų, kurios reikalauja specialiųjų kompetencijų. Minimalus darbo užmokestis jau priartėjo prie specialistų su aukštaisiais išsilavinimais darbo užmokesčio. Tokia situacija demotyvuoja specialistus ir lemia didelę darbuotojų kaitą bei trūkumą“, – teigia D.Avižiuvienė.

Kitąmet – mažesnis biudžetas

Tai esą labai apsunkina planuotų priemonių ir funkcijų savalaikį vykdymą savivaldybėse, mokyklose, bendruomenėse, tikslinėse grupėse.

„Valstybės deleguotoms visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms savivaldybėse vykdyti 2018 metais yra sumažintas biudžetas 6 proc. lyginant su šių metų asignavimais“, – atkreipia dėmesį Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė. Anot jos, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija dėl susidariusios nepalankios ir nepavydėtinos situacijos raštu jau kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Lietuvos savivaldybių asociaciją, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio pirmininkas Algimantas Kirkutis šiuo metu išvykęs ir negalėjo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos.

Trys mažų atlyginimų priežastys

Tuo metu Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Juozas Olekas pripažįsta, kad visuomenės sveikatos biurų specialistų atlyginimai iš tiesų yra pernelyg maži ir tai visiškai nepateisinama.

„Šie specialistai atlieka labai svarbų darbą padėdami išsaugoti žmonių sveikatą. Valstybei yra žymiai geriau investuoti į ligų, traumų prevenciją nei į jų gydymą, juolab kad daugumos sveikatos sutrikimų ir ligų galima išvengti“, – teigia J. Olekas.

Kodėl darbo užmokestis mažas? Tam esančios kelios priežastys. Pirma priežastis, kurią išskiria parlamentaras, – apskritai nepakankamas finansavimas visuomenės sveikatai ir dėmesys sveikatos išsaugojimui bei ligų prevencijai: „Regis, jau supratome, kad kur kas pigiau saugoti sveikatą nei paskui gydyti ligas, bet nuėjome lengvesniu keliu: įsteigėme sveikatos biurus, tačiau neskyrėme pakankamo finansavimo. Man atrodo, kad mes galėtume dalį lėšų nukreipti nuo vaistų įsigijimo ligų prevencijai“.

Jeigu to daryti nenorima, tuomet, anot J.Oleko, galbūt nereikėjo pristeigti daug etatų su mažais atlyginimais. Dabar toks vaizdas, kad darbuotojų biuruose tarsi ir yra, bet jie negauna adekvataus darbo užmokesčio.

„Antra priežastis ta, kad 2009 m. sumažintas bazinis darbo užmokesčio dydis, kuris dabar siekia 130,5 euro ir nuo kurio priklauso visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, tarp jų ir visuomenės sveikatos biurų specialistų, darbo užmokestis. Šiuo metu Vyriausybė nori didinti bazinį dydį tik iki 132 eurų, nors tai nepakankamas sprendimas. Mes esame pasiūlę sugrąžinti bazinį dydį iki buvusio 142 eurų ir nesuprantame, kodėl to vengiama“, – sako J. Olekas.

Trečia, anot jo, priežastis – biurų visuomenės sveikatos specialistams priskirta daug darbų ir funkcijų, kurie iš viso nefinansuojami.

Nepavyksta pritraukti geriausiųjų

Šiuo metu atostogaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius žiniasklaidai yra teigęs, kad iš tiesų į šias pozicijas nepavyksta pritraukti geriausių darbuotojų – esą didelė dalis baigusių visuomenės sveikatos studijas dėl tokio mažo atlyginimo neina dirbti į visuomenės sveikatos įstaigas, o renkasi asmens sveikatos arba privačias įstaigas.

SAM atsiųstame komentare apie finansavimą visuomenės sveikatos biurams teigiama, kad 2017 m. valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti buvo skirta 10 810,6 mln. Eur, iš jų: mokinių visuomenės sveikatos priežiūrai 6 547,6 mln. Eur; visuomenės sveikatos stiprinimui ir stebėsenai 4 263,0 mln. Eur. 2017 m. pagal metodiką vidutinis mėnesinis visuomenės sveikatos priežiūros specialisto darbo užmokestis siekė 499 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). 2018 m. valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti buvo skirta 10 295 mln. Eur, iš jų: mokinių visuomenės sveikatos priežiūrai 6 925,1 mln. Eur; visuomenės sveikatos stiprinimui ir stebėsenai 3 369,9 mln. Eur.

Praėjusių metų sausį įsigaliojus Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui bei siekiant išlyginti tarp savivaldybių finansavimo netolygumus buvo pakeista metodika. Vadovaujantis metodikos pakeitimu darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų fondui 2018 m. skirta palyginti daugiau asignavimų nei 2017 m. 2018 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis visuomenės sveikatos priežiūros specialistui siekia 569 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Vadovaujantis Vyriausybės praėjusių metų balandžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 15 sprendimu dėl 2018–2020 metų strateginių veiklos planų projektų rengimo ir viešųjų finansų planavimo susiejimo su Vyriausybės prioritetais (pokyčio krepšelio suformavimo), ministerijos 2018 m. valstybės biudžeto asignavimai (neįskaitant ES ir kitos tarptautinės paramos) suplanuoti ne didesni negu 2017 m. valstybės biudžeto asignavimai, iš jų atėmus 2017 m. baigiamų vykdyti priemonių asignavimus ir galimas sutaupyti lėšas, kurios skirtos Vyriausybės prioritetams įgyvendinti (pokyčių krepšeliui sudaryti).

Papildomai reikėtų 6 mln. Eur

Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija klausimą dėl trūkstamų lėšų, reikalingų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, skyrimo 2015–2017 m. kėlė Vyriausybei bei Finansų ministerijai, Seimui. Vyriausybė 2017 metams mokinių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti skyrė dalį trūkstamų lėšų – 1 mln. Eur.

„Siekiant išsaugoti ir stiprinti tiek mokinių, tiek visos visuomenės sveikatą, užtikrinti aukštą paslaugų teikimo kokybę bei tolygų paslaugų prieinamumą šalyje, išlaikyti aukštos kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių specialistus savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose pagal metodiką ministerijai 2018 m. papildomai reikėtų 6 mln. Eur“, – teigia SAM.