Valgykime daugiau žuvies ne tik per šventes

Žuvis ir jūros produktai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui. Tai daug baltymų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų turintis maistas.

Reklama

Ar verta nerimauti dėl vartojamos žuvies ir jos produktų saugos?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, remdamiesi NMVRVI atliekamais žuvų tyrimais bei žuvies suvartojimo Lietuvoje rodikliais, rekomenduoja nesibaiminti ir žuvį valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę.

Š.m. gruodžio 15 dieną Norvegijos maisto saugos mokslinis komitetas (MSMK) paskelbė atnaujintą žuvies naudos ir rizikos vertinimą, kuriame teigiama, kad žuvies vartojimo nauda žymiai didesnė už nežymią riziką, siejamą su šiuo metu žuvyse nustatomais teršalais ir kitomis nepageidaujamomis medžiagomis.

Atliekami tyrimai

2012–2014 m. NMVRVI ištirti 1604 jūros, upių, ežerų ar tvenkinių žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir jų gaminių mėginiai, juose atlikti 4598 tyrimai dėl metalų (švino, kadmio, arseno, gyvsidabrio), veterinarinių vaistų liekanų, polichlorintų bifenilų (PCB), dioksinų, furanų, histamino, lakiųjų azoto bazių ir kitų teršalų nustatymo. Teisės aktų reikalavimų neatitiko 3 mėginiai – sairos iš Taivano mėginyje nustatytas kadmio kiekis viršijo didžiausią leistiną koncentraciją, šaldytame surimi ir Aliaskinių rudagalvių menkių filė – bendrojo fosforo kiekis viršijo didžiausią leistiną koncentraciją.

2012–2014 m. žuvyse atlikus 701 tyrimą dioksinų, furanų, dioksinų tipo PCB, histamino bei lakiųjų azoto bazių nustatymui – visi mėginių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Žuvies suvartojimas Lietuvoje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)¹ duomenimis, Europos gyventojas per dieną suvartoja 46,8 g žuvies. Faktinės mitybos tyrimų duomenimis³ didžioji Lietuvos gyventojų dalis (75,3 proc.) žuvį ir žuvies produktus vartoja 1-2 kartus per savaitę, 3-5 kartus per savaitę juos vartoja 7,8 proc. respondentų², 11,2 proc. iš viso nevartoja žuvies ir jos produktų. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai dažniausiai žuvį valgo 1-2 kartus per savaitę. Per pastarąjį dešimtmetį žuvies ir jos produktų suvartojimas nežymiai didėjo (1997 m. 18,1; 2002 m. 23,0; 2007 m. 30,37 g/ per dieną).

Rekomendacijos 

Valgydami žuvį gauname vertingų baltymų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei kitų vitaminų, mineralinių medžiagų. Žuvų riebalai vertingi tuo, kad juose yra žymiai daugiau skystų nesočiųjų riebalų rūgščių, nei augaliniuose aliejuose. Žuvų nesočiosios riebalų rūgštys sudaro 84 proc., o sočiosios – tik 16 proc. Žuvis yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, taip pat joje yra ir linolio bei arachido rūgščių (omega-6), šis kompleksas dalyvauja riebalų ir cholesterolio apykaitoje. Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sveikatai labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį.

Šviežios žuvys yra pačios vertingiausios. Neriebiose žuvyse gausu vertingų baltymų ir mineralų, riebiosios jūrų žuvys – puikus omega polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis.

Žuvį (šviežią, šaldytą ar konservuotą) rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę.

Norvegijos maisto saugos mokslinio komiteto išvadų dėl žuvies naudos ir rizikos apžvalga

Š. m. gruodžio 15 dieną Norvegijos maisto saugos mokslinis komitetas (MSMK) paskelbė atnaujintą žuvies naudos ir rizikos vertinimą. Šis vertinimas susideda iš trijų elementų - naudos vertinimo, rizikos vertinimo, bei naudos ir rizikos palyginimo. Vertinimo metodika paremta Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2010 m. rekomendacijomis.

Žuvies suvartojimas Norvegijoje. Sutarus laikyti, kad porciją sudaro 150 g žuvies, Norvegijoje suaugęs žmogus suvartoja 2-3 porcijas žuvies per savaitę, nėščia moteris - 1-2 porcijas per savaitę, o dvejų metų vaikas suvalgo 1-2 porcijas žuvies per savaitę (vaikiška porcija - 75 g žuvies).

MSMK padarė išvadą, kad iš įvairių gyventojų grupių tik suaugusieji (18-70 metų amžiaus), vartojantys vidutiniškai ar daugiau nei vidutiniškai žuvies, pasiekia nacionalines mitybos rekomendacijas dėl bendrojo žuvies suvartojimo. Vidutinis bendras žuvies suvartojimas bei riebios žuvies vartojimas tarp vaikų ir nėščiųjų, taip pat bendras riebios žuvies suvartojimas tarp suaugusiųjų, yra mažesnis nei rekomenduojama.

Žuvies suvartojimo poveikis sveikatai. MSMK laikosi nuomonės, kad bendras Norvegijos suaugusiųjų, įskaitant nėščias moteris, vidutinio žuvies suvartojimo poveikis yra teigiamas širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, taip pat optimaliam vaisiaus ir kūdikio neurovystymuisi. Tie, kurie žuvies suvartoja mažiau nei vieną porciją per savaitę, netenka šio teigiamo poveikio. MSMK teigia, kad nauda sveikatai dėl suvartojamos žuvies pasireiškia vartojant nuo 1-2 porcijų per savaitę iki 3-4 porcijų per savaitę.

Naudingų žuvies sudėties maistinių medžiagų pokyčiai.Atsižvelgiant į tai, kad Norvegijos ūkiuose auginamų žuvų pašaruose žuvų taukai ir žuvų baltymai buvo pakeisti augaliniais baltymais ir augaliniu aliejumi, ūkiuose išaugintose Atlanto lašišose EPA, DPA ir DHA (omega-3 riebalų rūgščių) koncentracijos sumažėjo 50 proc., seleno - 40 proc. lyginant su 2006 m. buvusiu lygiu, o vitamino D koncentracija išliko nepakitusi. Ūkiuose išaugintose Atlanto lašišose jodo lygis yra žemas lyginant su nustatomu liesoje žuvyje. Omega-6 riebalų rūgščių kiekis šiuo metu yra apie 4 kartus didesnis nei buvo nustatytas 2006 m.

MSMK apskaičiavo iš žuvų gaunamą tam tikrų maistinių medžiagų reikšmę (indėlį) į rekomenduojamą paros normą. Žuvys yra pagrindinis omega-3 (EPA+ DPA + DHA) šaltinis, bet vitamino D, jodo ir seleno rekomenduojamai paros normai gauti reikia ir kitų šaltinių. Žuvis nėra pagrindinis omega-6 riebalų rūgščių šaltinis. Iš ūkiuose išaugintų lašišų gaunamas omega-6 riebalų rūgščių kiekis lyginant su bendru su maistu gaunamu omega-6 riebalų rūgščių kiekiu yra nedidelis (mažiau nei 3 proc.). Iš žuvies gaunamas vitaminas D sudaro 20 proc. rekomenduojamos paros normos suaugusiems, nėščioms moterims ir 2 metų amžiaus vaikams - mažiau. Be to, remiantis dabartinio vidutinio žuvies suvartojimo duomenimis ir atitinkamai mažu seleno ir jodo gavimu iš žuvies, šių elementų kiekiai iki rekomenduojamos paros normos gali būti papildyti iš kitų maisto šaltinių.

Rizikos dėl nepageidaujamų medžiagų žuvyse apibūdinimas Norvegijoje. Teršalų koncentracijos palyginimas 2006-2014 m. rodo labai mažus arba nerodo jokių gyvsidabrio, dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos pokyčių laukinėse žuvyse. Tačiau dioksinų ir dioksinų tipo PCB mažėjimo aplinkoje tendencija turėtų atsispindėti ir laukinėse žuvų rūšyse. Atsižvelgiant į tai, kad ūkiuose auginamų žuvų pašaruose žuvų taukai ir žuvų baltymai buvo pakeisti augaliniais baltymais ir augaliniu aliejumi, ūkiuose išaugintose Atlanto lašišose dioksinų ir dioksinų tipo PCB, taip pat gyvsidabrio koncentracija pasikeitė. Lyginant su 2006 m., ūkiuose išaugintose Atlanto lašišose dioksinų ir DL-PCB bei gyvsidabrio koncentracija sumažėjo atitinkamai 30 proc. ir 50 proc.

MSMK daro išvadą, kad įvertinus gyvsidabrio koncentraciją žuvyje bei esant dabartiniam žuvies suvartojimo Norvegijoje lygiui, metilo gyvsidabrio kiekis, gaunamas su žuvimi, yra 95 proc. mažesnis nei didžiausias leistinas, todėl nekelia susirūpinimo.

Esant pastaruoju metu nustatomam dioksinų ir dioksino tipo PCB lygiui Norvegijos rinkoje parduodamoje žuvyje ir dabartiniam žuvies suvartojimui Norvegijoje, didelis suvartojamos žuvies kiekis suaugusiems, nėščioms moterims ir 2 metų amžiaus vaikams atitinkamai sudaro iki 50 proc., 19 proc. ir 67 proc. leistinos savaitės suvartojimo normos. Su kasdien vartojamu menkių kepenų aliejumi arba žuvų taukais (tai įprasta visose populiacijos grupėse) papildomai gaunama 0,8-16 proc. leistinos normos. MSMK daro išvadą, kad iš žuvų gaunami dioksinai ir dioksinų tipo PCB sudaro nežymią riziką ir nekelia susirūpinimo.

MSMK yra tos nuomonės, kad dabartiniai veterinarinių vaistų likučių kiekiai, įskaitant antibiotikų likučius ūkiuose auginamoje žuvyje, taip pat naujų teršalų žuvų pašaruose, tokių kaip pesticido endosulfanas, policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) ir mikotoksinų koncentracija ūkiuose auginamose žuvyse yra maža ir nekelia susirūpinimo, šios medžiagos dažnai aptinkamos tik jautriausiais analizės metodais.

Naudos - rizikos palyginimas. Po išsamaus mokslinės literatūros vertinimo apie žuvies vartojimo poveikį sveikatai ir naudingų medžiagų, gaunamų iš žuvies reikšmę žmonių mitybai, taip pat pavojingų teršalų nustatymą žuvyse Norvegijoje, MSMK daro išvadą, kad nauda ženkliai didesnė už nežymią riziką, siejamų su šiuo metu žuvyse nustatomais teršalais ir kitomis nepageidaujamomis medžiagomis. Be to, suaugusieji, įskaitant nėščias moteris, kurie žuvies suvartoja mažiau nei vieną porciją per savaitę, netenka teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai bei optimaliam vaisiaus ir kūdikių neurovystymuisi. Priešingai nei 2006 m, MSMK padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo nustatyti specialius mitybos apribojimus nėščioms moterims dėl riebios žuvies vartojimo.

Literatūra:

Norvegijos maisto saugos mokslinio komiteto žuvies naudos ir rizikos vertinimas: https://www.english.vkm.no/dav/7bbe3dbf57.pdf

1. WHO: GEMS / FOOD regional diets. Regional per Capita Consumption of Raw and semi-processed agricultural commodities, 2003.

2. A. Barzda ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių faktinės mitybos tyrimas ir vertinimas. Lietuvos medicinos teorija ir praktika. 2009; T. 15 (Nr.1), 53-58 p.

3. Valstybinis aplinkos sveikatos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas: Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos tendencijos per pastarąjį dešimtmetį. Sveikatos mokslai. 2009; Nr. 1, 2831-2835 p.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas