Pirmadienis, 2025.05.05
Reklama

Vaistiniai augalai – ne panacėja, bet atsigauti po žiemos kai kurie jų gali padėti

Juta Liutkevičiūtė, LRT RADIJO laida „Sveikata“ | 2017-05-15 09:48:43

Pasaulyje ilgai manyta, kad panacėja yra ženšenis, Europoje panacėja buvo vaistinė mandragora, Lietuvoje – miškinė sidabražolė, bet iš tikrųjų panacėjos, gelbstinčios nuo visų ligų, tikrai nėra, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų skyriaus vedėja Ona Ragažinskienė. „Augalinius produktus galima vartoti ir tada, kai gydoma sintetiniais preparatais, bet būtina žinoti, kad po sintetinio ar homeopatinio vaistinio preparato pavartojimo augalinį preparatą galima vartoti po 1,5–2 val.“, – pabrėžia vaistininkė.

© VLMEDICINA.LT (G. Privedienės) nuotr.

– Ar teisingas įsivaizdavimas, kad bet kokia žolė savaime yra geras produktas ir gali tik pagelbėti, o ne pakenkti?

– Vaistinius augalus vertiname todėl, kad juose kaupiasi biologiškai veikliosios medžiagos (alkaloidai, glikozidai, polifenoliai, eteriniai aliejai, polisacharidai). Medikai, farmacijos specialistai žino, kad kiekvienas augalas, be teigiamo gydomojo farmakologinio efekto (indikacijos), turi ir kontraindikacijų (nepageidaujamo poveikio). Pasauliniu mastu ilgai manyta, kad panacėja yra ženšenis, Europos mastu iki XIX a. panacėja buvo vaistinė mandragora, Lietuvoje – miškinė sidabražolė, bet iš tikrųjų panacėjos, gelbstinčios nuo visų ligų, tikrai nėra.

Suteikti išsamią informaciją apie vaistinius augalus gali tik specialistai. Be to, vartojant juos, apie tai būtina informuoti gydantį gydytoją. Tarkim, jis turi žinoti net tai, kad geriate žaliąją arbatą. Augalinius produktus galima vartoti ir tada, kai gydoma sintetiniais preparatais, bet būtina žinoti jų tarpusavio suderinamumą, nes yra taisyklė, kad po sintetinio ar homeopatinio vaistinio preparato pavartojimo augalinį preparatą galima vartoti po 1,5–2 val.

– Kokie svarbiausi mitai, susiję su vaistažolėmis?

– Dabar kelia galvas labai didelės skėtinių šeimos augalai, pavyzdžiui, petražolės, salierai, krapai, barštis. Bet, pavartojus ar net prisilietus, jie gali sukelti masinę alergiją. Žmonės kartais įtiki, kad vaistiniai augalai yra panacėja – pavyzdžiui, anksčiau vaikus girdydavo vaistinių ramunių žiedų arbata, o dabar mes turime liūdnus duomenis, kad užaugę šie žmonės turi gastroenterologinių problemų.

Kokį dešimtmetį eleboro genties augalų vaistinė žaliava buvo vartojama kaip liekninamoji priemonė. Bet buvo keletas tokių sudėtingų apsinuodijimo atvejų, kad įsijungė toksikologai, chemijos ir farmacijos specialistai ir šitą liekninimo mitą paneigė. Taigi ne veltui nurodoma, kad reikia kreiptis į gydytoją arba vaistininką ir pasikonsultuoti.

– Gal turite praktinių patarimų tiems, kurie patys mėgsta rinkti vaistažoles?

– Vaistiniai augalai auga natūraliai augavietėse arba gali būti auginami pramoninėse plantacijose. Kai kurie augalai, augantys natūraliose augavietėse, yra reti, saugotini, kiti net įtraukti į Raudonąją knygą – tarkim, kalninė arnika arba pataisas šarkakojis, kuris tik 25 gyvenimo metais pereina visą vystymosi ciklą ir suformuoja sporas.

Pavasarį, norint detoksikuoti organizmą, galima vartoti abiejų rūšių dilgėles. Dilgėlė – tikrai labai vertingas augalas, kurio chlorofilo cheminė sudėtis atitinka žmogaus hemoglobino sudėtį. Tik dilgelėse yra magnio, o žmogaus hemoglobine – geležies. Toks veidrodinis efektas leidžia gerai įsisavinti veikliąsias medžiagas. Taip pat pavasarį puikiai tinka paprastoji kiaulpienė – galima naudoti jos antžeminę dalį, be to, ruošiama ir kiaulpienių šaknų kava.

Pavasario vaistinius augalus žmonės tikrai turėtų vartoti, jei nori sustiprinti organizmą, tik reikia atsižvelgti į tai, kad mums taip pat svarbus sezoniškumas. Mes dabar kartais skrandyje jaučiame deginantį pojūtį – kadangi žiemą valgėme riebų, sunkų maistą, organizmas tarsi prašo pereiti prie lengvesnio maisto. Vaistiniai augalai yra puiki detoksikacijos priemonė, padedanti iš žiemos periodo pereiti į vasaros periodą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Gydymas augalais
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Mėgstate žaisti kompiuterinius žaidimus? Rizikuojate pakenkti klausai
Gegužė – pats spalvingiausias pavasario mėnuo ir jo margumą galime pajusti gėrėdamiesi ne tik vaizdais, bet ir gar...
Depresija aplanko ir gražiausiais gyvenimo momentais
Depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų, per gyvenimą paliečiantis maždaug kas...
Pūslės ant pėdų: ko turėtumėte imtis?
Pavasarį džiuginant geriems orams, natūraliai daugiau laiko skiriame fiziniam aktyvumui, o sunkią avalynę iškeičiame į l...
Psichikos sveikatos duomenys: daugiausia sunkumų patiria vyresnio amžiaus žmonės
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos...
Kognityvinė elgesio terapija: kaip ji veikia?
„Aš nieko nesugebu“, „Man niekada nepasiseks“, „Visi kiti yra laimingesni už mane“ &...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų