Trečiadienis, 2024.02.28
Reklama

Vaikų mityba: iš prastų šaknų neišaugs geras medis

Ilona Petrovė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-04-27 00:02:13

Pasak medikų, Lietuvoje vaikų antsvorio problema dar nėra tokia didžiulė, kaip JAV ar Graikijoje, tačiau jau pats laikas susigriebti, kol tai nevirto epidemija. Nuo mitybos vaikystėje, ypač iki trejų metų, priklauso vėlesnė sveikata, todėl nuo pat mažų dienų svarbu formuoti tinkamus įpročius. Kaip lietuvių šeimoms tai pavyksta, atskleidė vaikų mitybos tyrimas, pristatytas Santariškių klinikoje vykusioje spaudos konferencijoje "Vaikas - ne suaugęs".

​ Iš kairės: Santariškių klinikų Vaikų ligoninės direktorius prof. Juozas Raistenskis, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas, gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė ir doc. dr. Algimantas Vingras. Ilonos Petrovės nuotr. ​

Daugiau valgome burokėlių

Vaikų gastroenterologas,Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkasdoc. dr.Vaidotas Urbonas pasakojo, kad 2010 m. visose trijose Baltijos šalyse buvo atliktas vaikų mitybos tyrimas. Šiais metais jis pakartotas.

Paklaustas, kuo skiriasi vaikų mityba Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, portalui gydytojas sakė, kad „naujausio tyrimo duomenų dar palyginti negalime. Prieš penkerius metus situacija visose šalyse buvo panaši. Lietuviai valgė šiek tiek daugiau daržovių, kruopų, o žuvies, nors nesame jūrinė valstybė, suvartojome tiek pat. Labai įstrigo, kad lietuviai labiau nei latviai ar estai mėgo burokėlius, kurie šiuo metu pasaulyje labai populiarūs. Šaržuojant galima pasakyti, kad esame mados priekyje. Tąkart tyrimas parodė, kad estai daugiau suvartojo pusgaminių, mažiau namie gamino – natūralu, jų ekonomika stipresnė. Tačiau tai ne taip naudinga sveikatai“.

Vaikui reikia daugiau maistingųjų medžiagų

Šiemet internetu apklausti daugiau kaip 600 Lietuvos tėvų.

„Svarbu žinoti, kaip maitinami vaikai, nes tai atsiliepia po dešimties ar daugiau metų. Ir jei šaknys bus prastos, vargu ar iš jų išaugs geras medis. Todėl svarbu, kaip maitinami vaikai ir formuojami tinkami mitybos įpročiai“, – įsitikinęs V. Urbonas.

Pasak gydytojo, nors vaiko skrandis yra penkis kartus mažesnis nei suaugusiojo, jam reikia daugiau maistingųjų medžiagų: 5,5 karto geležies; 4 – kalcio; 3 – riebalų rūgščių; 7 – vitamino D.

„Taigi vaikų mitybai reikia kokybiškų ir įvairių produktų. Tačiau nereikia suprasti, kad reikalingas medžiagas jie gaus iš vitaminų ar mineralais praturtintų maisto produktų. Jei vaikas normaliai vystosi, neserga, jam pakanka papildomai duoti tik vitamino D. Kitus vitaminus ar mineralus skiriame tik tuomet, jei vaikas ligotas“, – teigia Vaidotas Urbonas.

Laikytis saiko

Doc. dr. Algimantas Vingras, kuris vaikų mitybos problemomis domisi nuo 1962 m., sako, kad šeima vaiką turi pratinti prie sveiko maisto.

„Vaikas turėtų būti pratinamas prie sveiko šeimos maisto. Tai reiškia neduoti jam jokių perdirbtų maisto produktų, ypač – dešrų ir dešrelių. Patiekalus ruošti iš grynų produktų. Nebūtinai vadinamų ekologiškais – kartais nežinia, kiek juose yra tos ekologijos. Sveikas šeimos maistas tas, kuris yra saikingai sūrus, saikingai saldus ir nepadauginta prieskonių“, – pataria A. Vingras.

Maitintis reguliariai ir kokybiškai

Idealiausia, jei vaikas valgys penkis kartus – trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiai.

„Labai gerai, jei vaikai du ar tris kartus gauna šilto maisto, nes jis trumpiau stovi skrandyje, lengviau virškinamas. Bent du karštus patiekalus per dieną duoda 99 proc. Lietuvos tėvų, tris kartus – 67 proc., keturis – 17 proc.“, – atskleidė gastroenterologas.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje populiarios košės (96 proc.), net 92 proc. tėvų gamina įvairių grikių, ryžių, miežių ir kitų grūdinių kultūrų patiekalus. Užkandžiams tėvai linkę duoti vaisius (80 proc.) ir daržoves (60 proc.). Džiugu, kad nesimėgaujama pusgaminiais ar greitųjų restoranų patiekalais. O pagrindiniu gėrimu laiko vandenį.

„Bet renkantis produktus, svarbiausia yra jų maistinė vertė ir kokybė. Nepatartini mitybos kraštutinumai, pavyzdžiui, vegetarizmas arba vien mėsa. O jei retkarčiais suvalgys vadinamojo nesveiko maisto, nieko baisaus nenutiks, tačiau tai neturi tapti kasdieniu maistu ir norma“, – įsitikinęs V. Urbonas.

Suaugusiųjų maistą valgo per anksti

Tyrimas atskleidė, kad net 89 proc. tėvų, vaikams nesulaukus dvejų metų, visiškai nustoja gaminti maistą, skirtą tik jiems. Taigi Lietuvoje suaugusiųjų maistą vaikai pradeda valgyti per anksti.

„Taip, pediatrai sako, kad nuo vienerių metų galima duoti šeimos maistą. Tačiau problema yra ta, kaip mes suprantame tai. Vieniems šeimos maistas yra pica, kitiems – avižų košė su obuoliais“, – teigė dr. V. Urbonas.

Pradėję per anksti maitintis suaugusiųjų maistu, vaikai daugiau suvartoja baltymų ir riebalų, saldintų produktų. Dėl to (ir dėl to, kad yra fiziškai neaktyvūs), pasak gydytojo, kyla nutukimo rizika, vaikams trūksta būtinų medžiagų, silpsta imunitetas, atsiranda alergijų, virškinimo ar dantų problemų.

Svarbu nedelsti

Gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė sako, kad maždaug 90 proc. konsultacijų yra dėl vaikų antsvorio arba nutukimo.

„Šios problemos prasideda nuo trejų penkerių metų amžiaus. Tačiau vaikus tėvai atveda pas dietologą tik tuomet, kai jie pradeda eiti į mokyklą. Delsti nėra ko: kuo vėliau diagnozuojamas ir pradedamas gydyti nutukimas, tuo didesnė tikimybė, kad suaugęs bus nutukęs. Tai vis dėlto yra liga, kurios simptomai iš pradžių neaiškūs, jie išryškėja vėliau. Todėl svarbu nelaukti“, – pataria dietologė.

Visą likusį gyvenimą

Gydytoja priduria, kad genetika ir paveldimumas svarbu – jei tėvai nutukę, tikėtina, kad apie 60 proc. vaikų bus nutukusių. Tačiau kur kas svarbiau tinkama mityba.

„Tėvai turėtų suprasti, kad nutukimo ar antsvorio gydymas nėra vienkartinė akcija. Tai – visos šeimos darbas ir politika: sveika ir taisyklinga mityba turi tapti gyvenimo būdu visam likusiam gyvenimui. Svarbus mitybos režimas, amžių atitinkančios porcijos ir fizinis aktyvumas“, – tvirtina dietologė D. Čižauskaitė.

Reikalingi nauji specialistai

Santariškių klinikų Vaikų ligoninės direktoriaus prof. Juozo Raistenskio nuomone, iš dabarties problemų kyla naujų specialistų poreikis.

„Labai gerai tokie tyrimai, puiku, kad kalbame apie tai. Kai žinome mitybos įpročius, lengviau suprasti, koks tas sveikas žmogus turi būti, – sako prof. J. Raistenskis. – Prieš penkerius šešerius metus tik vienas kitas ateidavo konsultuotis dėl antsvorio problemų, dabar tokių pacientų – keli per dieną. Sudėliojame fizinės veiklos programą, tačiau mitybos klausimais siunčiame pas kitą specialistą. Akivaizdu, kad mums reikia pradėti ruošti naujus specialistus, kurie būtų ir dietologai, ir kineziterapeutai. Tai pacientams būtų patogu“.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Natūrali kosmetika – geriausias pasirinkimas
Natūrali, organinė kosmetika turi būti prioritetas kiekvienai moteriai, siekiančiai išlaikyti sveiką ir gražią odą. Tai...
Auginkime pasitikėjimą savimi: kaip pasirūpinti nepriekaištinga šypsena?
Gera burnos ir dantų sveikata padeda ne tik džiaugtis gyvenimu aiškiai kalbant, mėgaujantis maistu bei gražia šypsena iš...
Gripo vakcina nemokamai pasiskiepyti galės daugiau žmonių
Valstybinė ligonių kasa jau sudarė pirkimo sutartį dėl 240 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių 2024-2025 m. gripo sezonu...
Laiku pradėjus gydyti retą ligą, išgelbėta dviejų naujagimių gyvybė
Paskutinė vasario diena – Europos retųjų ligų diena. Kiekvienos specialybės gydytojams tenka gydyti retas ligas, k...
Gydytoja apie smegenų mirtį: kelionei pasibaigus žmogus gali padėti kitiems – tapti organų donoru
Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę įmanoma ne visais atvejais. Resp...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų