Pradinukų mityba: kaip suformuoti sveikos mitybos įpročius visam gyvenimui?

Ką daryti, jei vaikai nevalgo pusryčių, o dieną, užuot suvalgę subalansuotą pietų porciją, jie laižo ledus, triauškina traškučius? Kaip suformuoti vaikui sveikos mitybos įpročius, kad jie išliktų visą gyvenimą?

Reklama

Valgo tai, ką įpratę valgyti namuose

Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų vaikų maitinimo organizavimo specialistė Diana Rinkauskaitė pastebėjo, kad nors valgiaraščiai mokyklose sudaromi pagal 2020 metais įsigaliojusį pakeistą Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, kurio tikslas – užtikrinti sveikatai palankią vaikų mitybą, ne visada vaikai valgo įvairų, subalansuotą maistą. Taip esą todėl, kad tam tikrus maisto produktus jie ignoruoja.

„Jei vaikas namie nevalgė kokių nors daržovių, pavyzdžiui, brokolių, tai ir mokykloje jų neparagaus. Be to, pastebėjome, kad vaikai nemėgsta mišrainių, tai yra sumaišytų įvairių daržovių, bet mielai valgo daržoves, kurios supjaustytos riekelėmis. Net žirnelius geriau patiekti atskirai, nesumaišius su kitais ingredientais“, – pasakoja D. Rinkauskaitė.

Kita maitinimo organizatorės pastebėta tendencija – Rokiškio rajono vaikai nevalgo troškinių su daržovėms, bet jiems patinka atskirai patiektas mėsos patiekalas, pvz., maltinukas, su garnyru ir pjaustytomis daržovėmis.

„Vaikai paprastai mėgsta valgyti tai, prie ko įpratę namuose, ką valgo jų tėvai“, – apie pradinukų maisto pasirinkimą mano specialistė.

Anot D. Rinkauskaitės, labiausiai vaikai mėgsta valgyti gaminius iš varškės, miltų. Ne itin patrauklūs jiems žuvies gaminiai, nors, vadovaujantis maitinimo organizavimo įsakymu, kartą per savaitę žuvį valgyti reikia. Tačiau būna taip, kad dalį nesuvalgytų žuvies produktų tenka išmesti į atliekas.

Visuomenės sveikatos biuro darbuotoja pataria vaikams vengti valgyti saldumynus, sūrius valgius, traškučius, riebaluose gruzdintus, paniruotus patiekalus, gerti saldintus gėrimus, o vietoj sausainio ar kito ne itin maistingo produkto verčiau suvalgyti obuolį ar kitą vaisių.

Maistas turi būti įvairus ir visavertis

Kokios yra pagrindinės pradinukų sveikos mitybos taisyklės? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Žana Antonova pabrėžia, kad vaikų mityba turi būti visavertė ir įvairi. Vaikai turi valgyti penkis kartus per dieną: pusryčius, pietus, vakarienę ir du nedideli valgymai turi būti tarp pagrindinių valgymų – priešpiečiai ir pavakariai.

Vadovaujantis specialistų sudaryta sveikos mitybos piramide, per dieną vaikas turi suvalgyti 5-7 porcijas duonos, grūdų, bulvių ir patiekalų iš jų. Kartu su grūdais, duona ir bulvėmis ne ką mažiau svarbūs vaisiai ir daržovės. Daržovių vaikas turi suvalgyti 3 porcijas, vaisių – 2 porcijas. 2-3 porcijas reikia suvalgyti pieno, sūrio, jogurto, kiaušinių, 3-6 porcijas mėsos, žuvies, ankštinių produktų, kiaušinių, riešutų. Mažiausią raciono dalį turi sudaryti gyvūnines kilmės riebalai, druska, pridėtinis cukrus (saldainiai bei saldinti gėrimai). Gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, specialistai pataria keisti augaliniais aliejais.

Be maisto, vaikai turi gerti užtektinai nesaldintų skysčių – per parą būtina išgerti 6-8 stiklines (1-2 litrus) .

Kaip apibrėžiamas porcijos dydis? Gydytoja dietologė paaiškina, jog porcija nelygu pietų lėkštes tūriui. Tai santykinis maisto kiekis, o ne absoliutus produkto kiekis ar tūris. Pvz., jei kalbėtume apie pieno produktus, tai porcija bus vienas puodelis, arba 200 ml, pieno, apie 125 g jogurto, apie 40 g varškės arba varškės sūrio.

Vaisių ir daržovių porcijos dydis – apie 150 g, kiek maždaug telpa į puodelį.

„Maisto porcija dar gali būti matuojama pagal valgančiojo vaiko plaštakos, delno ar piršto dydį. Pvz., mėsa ir žuvis turi maždaug atitikti delno dydį, riebalų porcija – vienas arbatinis šaukštelis – atitinka nago dydį“, – palygina Ž. Antonova.

Ar versti vaiką valgyti, jei jis nenori?

Ar versti vaiką valgyti, jei jis nenori? Gydytoja dietologė to daryti jokiu būdu nepataria. Juk vaiko apetitas nebūna vienodas, kartais jam reikia daugiau, kartais mažiau maisto. Tėvai turi rūpintis tuo, ką patiekti vaikui, o vaikas valgo tai, ko nori, ir tiek, kiek nori.

Taip pat nebūtinai pusryčiams turi būti košė, pietums – trys patiekalai, o vakarienei – pieniška sriuba.

„Svarbiausia – patiekime vaikui įvairų, sveikatai palankų maistą“, – sako Ž. Antonova.

Ypač svarbu vaiką įpratinti pusryčiauti. Tyrimais esą įrodyta, kad vaikai, kurie valgo pusryčius, pasiekia geresnių mokymosi rezultatų, geriau koncentruoja dėmesį, yra aukštesnio intelekto koeficiento. Pasiūlykite vaikui pusryčius per 2 valandas nuo atsikėlimo, vakarienę – prieš 2 val. iki einant miegoti.

Kas tiktų užkandžiams? Renkantis užkandį dietologė pataria pasiūlyti koncentruotą vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, vaisių ar daržovių, užkandį. Taip pat tiktų ir stiklinė pieno, kefyro ar rūgpienio, sūris, jogurtas, viso grūdo duonos sumuštinis su sūriu, avokadu ar daržovėmis.

Kaip išugdyti sveikos mitybos įpročius

Kaip suformuoti vaikui sveikos mitybos įpročius, kad jie išliktų visą gyvenimą? Gydytoja dietologė Ž. Antonova pataria: būkime pavyzdžiu savo vaikams. Juk vaikai valgo tai, prie ko nuo mažens yra pripratę.

„Bent kartą per dieną tėvai turėtų susėsti su vaikais prie vieno stalo. Tai gali būti pusryčiai, pietūs ar vakarienė. Vaikai, kurie įpranta nuo mažens kartu su tėvais valgyti visavertį maistą, užauga su susiformavusiais sveikatai palankiais maitinimosi įpročiais, suvalgo mažiau, dėl to išvengia antsvorio, nutukimo ir su jais susijusių ligų“, – sako gydytoja.

Nuo mažų dienų įpratinti valgyti sveikatai palankų maistą, vaikai nejaus besaikio potraukio užkandžiauti saldžiais ir riebiais produktais – bulvių traškučiais, bandelėmis, saldainiais, ledais. Todėl gydytoja pataria vaikams iki 2 metų neduoti maisto, kuriame yra pridėtinio cukraus ar druskos.

Beje, sveikatai palankesnių maisto produktų žmonės gali ieškoti pagal specialų ženklinimą – "Rakto skylutę". Šiuo ženklu yra žymimi produktai, kuriuose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.