Vaikai grįžta į ugdymo įstaigas: traumos mokyklose

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai, specialistai įspėja apie tris pagrindines mokyklų erdves, kur vaikai susižeidžia dažniausiai ir rimčiausiai. Skaičiuojama, kad apytiksliai kas šeštam Lietuvos vaikui per metus tenka pabūti traumatologų pacientu, o per vasarą nukritusi suaugusiųjų laikino nedarbingumo statistikos kreivė vėl ima kilti aukštyn rugsėjį, kai vaikai sugrįžta į mokyklas.

Reklama

Pagal patiriamų traumų skaičių šalyje lyderiauja miestai: Klaipėda, Alytus, Panevėžys ir Vilnius. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, kasmet susižeidžia apie 14 proc. apdraustų darželinukų ir iki 20 proc. apdraustų moksleivių, kai kurie – po keletą kartų.

„Mūsų administruojamų žalų statistika rodo, kad dažniausiai vaikai gydymo įstaigose atsiduria ne dėl ligų, bet dėl traumų. Papildomu rizikos šaltiniu tampa po vasaros atostogų vėl sutikti draugai ir bendramoksliai, su kuriais ugdymo įstaigose nuo rugsėjo praleidžiama didžioji dalis laiko ne tik mokantis, bet ir žaidžiant pertraukų metu. Kai kurių apdraustų vaikų traumų patirtis apsiriboja vieninteliu kartu, tačiau yra tokių aktyvių ir judrių vaikų, kurie mūsų traumų statistikoje figūruoja ne po vieną kartą“, - sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Pasak specialisto prasidedant mokslo metams tėvai turėtų atkreipti vaikų dėmesį į didžiausią riziką keliančias aplinkos vietas bei mokyti atsakingo elgesio. Juo labiau kad kasmet „Sodra“ fiksuoja rugsėjį vėl pradedantį dažnėti laikiną nedarbingumą – be kita ko, tėvai privalo užsiimti traumuoto vaiko priežiūra ir reabilitacija.

Kur mokyklinio amžiaus vaikai traumas patiria dažniausiai

Koridorius, laiptai. Čia vaikai turi galimybę bėgioti, dūkti bei stumdytis. Tai ypač aktualu, kalbant apie pradines mokyklas, kurios įrengtos buvusiose vaikų darželių patalpose. Tokiose mokyklose laiptų aikštelės, koridoriai yra itin siauri, pritaikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie yra ne tik mažesni, bet ir ne tokie judrūs, kaip pradinių klasių moksleiviai. Dažniausios pasitaikančios traumos – rankų, kojų kaulų lūžiai, sausgyslių plyšimai, nikstelėjimai, patempimai ir išnirimai.

Sporto salė, aikštelė bei stadionas. Užsiimdami aktyvia fizine veikla vaikai dažnai pažeidžia raumenis, raiščius ir sausgysles, patiria kaulų lūžius, smegenų sukrėtimus. Būna, kad kojos pirštas lūžta ar išnyra, vaikui spiriant futbolo kamuolį.

Darbų pamokos. Berniukai gana dažnai susižeidžia dirbdami aštriais, sunkiais įrankiais: plaktukais, pjūkliukais, kaltais – medikams tenka siūti žaizdas mažiausiai keliomis siūlėmis. Mergaitėms aktualesnė nudegimų rizika, tačiau tokių atvejų pasitaiko retai.

Draudimo išmokos už vaiko traumą svyruoja nuo keliasdešimties eurų, jei ji smulki, iki kelių tūkstančių eurų už rimtą, sudėtingą traumą.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai Lietuvoje įvairias traumas patyrė 87,8 tūkst. vaikų, arba kas šeštas vaikas iki 18 metų. 2015 metais tūkstančiui šalies gyventojų teko 168,4 vaikų traumų.

Praėjusiais metais vaikų traumų daugiausiai pasitaikė Klaipėdoje (195,6 atvejo tūkstančiui gyventojų), Alytuje (195,1), Panevėžyje (193,7) ir Vilniuje (192,0). Mažiausiai vaikų traumų užfiksuota Skuodo rajone (97,8).

„Oficiali statistika koreliuoja su mūsų praktika, kad dažniausiai traumas patiria ne rajonų, o miestų vaikai. Tikėtina, kad tai susiję su natūraliai didesniu vaikų skaičiumi mokyklose, taip pat su tuo, kad miestuose yra daugiau aktyviai veiklai skirtos specialios įrangos, yra daugiau galimybių užsiimti aktyvia veikla , - sako R. Grizickas.