Lietuvos vaikų rankose kartais atsiduria net benzininiai pjūklai

Peržvelgus nelaimingų atsitikimų, kurių metu nukenčia vaikai, statistiką, į akis krenta įvykiai, sunkiai suderinami su saugia vaikyste. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šalia traumų žaidžiant, karstantis po medžius ar netyčia išliejus karštos arbatos puodelį, fiksuojamos ir tokios, kurių metu vaikai susižaloja kirviu kapodami malkas, darbuodamiesi dalgiu ar benzininiu pjūklu.

Reklama

„Per metus Lietuvoje pasitaiko bent keli skaudūs atvejai, kai vaikai susižaloja darbo įrankiais: kirviais, dalgiais ar net benzininiais pjūklais. Tokio tipo vaiko trauma labai didelį stresą sukelia ir tėvams, kurie dažniausiai net nepagalvoja, kad matomoje vietoje padėtas, lengvai pasiekiamas įrankis gali sužadinti vaiko smalsumą išbandyti tai, ką mato veikiant suaugusiuosius. Susižalos vaikas ar nesusižalos – lemia akimirka, todėl vienintelis teisingas sprendimas yra nenumesti šių įrankių, nepalikti darbo vietoje, o saugiai užrakinti ūkinėse patalpose“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per pastaruosius trejus metus užfiksuota apie 20 atvejų, kuomet vaikai traumas patyrė paėmę į rankas minėtus įrankius.

Pasak BTA specialisto, tėvai įprastai kur kas labiau rūpinasi, kaip jų atžaloms sekasi mokykloje, žaidžiant lauke ar svečiuojantis pas draugus, tačiau nepagalvojama, kad namų aplinkoje ypač paaugusiems vaikams gali būti nesaugu.

„Tokių atvejų, kai vaikai nusikerta pirštą ar susiskaldo delnakaulį, aštriu įrankiu susižaloja koją, padaugėja atšilus orams, dažnėjant išvykoms į gamtą ar sodybas. Dalis tėvų leidžia vaikams įsitraukti į bendrus ūkio darbus, kita dalis – neapdairiai palieka atžalas vienas, be priežiūros, o jos bando savarankiškai pakartoti matytus suaugusiųjų užsiėmimus. Ypač baugina traumos, patiriamos su benzininiais pjūklais. Nėra keista, kad vaikas nesuvaldo vidutiniškai apie 7 kilogramus sveriančio agregato, tačiau iškart norisi klausti, kaip suaugusieji neišgirsta jo garso ir apskritai, kodėl jis tapo pasiekiamas vaikui?“, – teigia M. E. Goliančik.

2016 metais nelaimingus atsitikimus ir traumas patyrė daugiau kaip 1000 vaikų, apdraustų BTA. Dažniausiai susižaloja 12–17 m. vaikai, o vyraujanti traumų rūšis – lūžiai.

„Žiūrint formaliai, vaikams iki 18 metų dažniausiai pasitaiko raiščių pažeidimai, rankų pirštų lūžiai, kaulų lūžiai ir pažeidimai. Tačiau yra ir itin skaudžių atvejų, kai be priežiūros paliekami vaikai patiria sunkias galvos smegenų traumas ar kitus sužalojimus“, – traumų pobūdį vardija M. E. Goliančik.

Visuomenei skiriant vis didesnį dėmesį ne tik smurtui artimoje aplinkoje, bet ir vaikų nepriežiūrai, draudikai teigia nesantys pirmieji, kurie sužino apie skaudžius susižalojimus – pirmiausiai susižalojęs vaikas gabenamas medikams.

Specialisto teigimu, saugi vaikystė ir vaiko priežiūra namuose neatsiejama nuo pamatuoto tėvų rūpesčio.

„Žinoma, egzistuoja riba tarp perdėto rūpesčio ir nepriežiūros. Ir taip, joks vaikas neužaugo nenusibrozdinęs ar nepargriuvęs. Tačiau vis dėlto užsimiršti ir galvoti, kad jei jūs žinote saugaus elgesio su įvairiais prietaisais ar įrankiais taisykles, tai jas automatiškai žinos ir vaikas – naivu. Neskirkite vaikams atlikti darbų, kurie jiems ne pagal amžių, taip pat nepalikite jų vienų, visada paaiškinkite bendruosius principus, nes vaikų ir motorika bei koordinacija tikrai nėra tokia gera, kaip suaugusio žmogaus. Norisi tikėtis, kad iš draudikų duomenų bazių laikui bėgant dings bauginantys įrašai apie vaikų susižalojimus įvairiais įrankiais“, – teigia M. E. Goliančik.

Higienos instituto duomenimis, 2015 metais nuo traumų ir apsinuodijimų ambulatoriškai gydytų ligonių daugiausiai buvo 10–14 paauglių grupėje, iš viso 171,52 jaunuolio, skaičiuojant tūkstančiui šalies gyventojų.

Draudimo bendrovė BTA daugiausiai traumų registruoja didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune, o iš mažesnių išsiskiria Telšiai.