Už diskriminaciją medikai iš valstybės reikalauja trijų milijonų litų kompensacijos(7)

Trijų milijonų. Tiek Lietuvos medikai reikalauja iš valstybės už trejus metus diskriminacijos, kuomet jie turėjo (ir tebeturi) trumpesnes atostogas ir ilgesnes darbo valandas, lyginant su kai kuriomis kitomis profesinėmis grupėmis. Praėjusį penktadienį Lietuvos medikų profesinė sąjunga apskundė Lietuvos Vyriausybę Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pareikalavo atlyginti žalą, atsiradusią “dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų”.

Reklama

Kompensacija už trejus metus

Tai ne pirmoji institucija, į kurią Lietuvos medikų profesinė sąjunga kreipiasi dėl 2009 m. balandžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimų Nr. 411 ir Nr. 412, kuriais pakeisti ankstesni Vyriausybės nutarimai  ir medicinos darbuotojų, dirbančių darbą, susijusį su didesne protine, emocine įtampa, kasmetinių atostogų trukmė sutrumpinta nuo buvusių 42 kalendorinių dienų iki 36 bei išimtinai tik šiems sveikatos priežiūros specialistams darbo laikas pailgintas iki 38 valandų per savaitę. Iki tol medikai taip pat buvo įtraukti į darbuotojų, dirbančių sudėtingesnėmis protinėmis ir emocinėmis darbo sąlygomis, kategoriją.

LR Konstitucija skelbia, jog "įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos“. Remdamasi šiais Konstitucijos teiginiais šių metų sausio 17 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad Lietuvos vyriausybė, priimdama  minėtuosius nutarimus, diskriminavo sveikatos priežiūros specialistus kaip socialinę grupę, nes dėl savo kvalifikacijos (socialinės padėties) jie atsidūrė mažiau palankioje padėtyje nei kitų kategorijų darbuotojai, dirbantys darbą, susijusį su padidinta protine, emocine įtampa. Kitų (ne medicinos) sričių darbuotojams teisė į pailgintas kasmetines atostogas ir sutrumpintą darbo laiką, suteikta vadovaujantis tomis pačiomis LR DK nuostatomis (145 ir 167 straipsniai), išliko: atostogos nebuvo trumpinamos, o darbo laikas ilginamas.

 Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad prašoma iš valstybės, kaip kompensaciją už patirtą diskriminaciją, sumokėti 3 milijonus litų. „Tai nėra didelė suma už trejus metus, - pabrėžė portalo pašnekovė. – Jei valstybė atsisakys sumokėti šią sumą, apie tai jau yra informuota Europos Komisija, ir ji kreipsis į Europos teisingumo teismą. Be to, Sveikatos apsaugos ministerija yra pareiškusi, jog nesirengia atšaukti minėtų nutarimų“.

Girininkų darbas sudėtingesnis?

Vilniaus miesto greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Violeta Seiliuvienė nuosekliai nupasakojo, kaip klostėsi įvykiai 2009 m. pavasarį: „Gegužės pradžioje susitikome su tuomečiu sveikatos apsaugos ministru Algiu Čapliku ir jis mums sakė, kad dar niekas nenuspręsta, dar niekas nenutarta, nors jau balandžio 29 d. buvo priimti nutarimai. Tačiau tada mes dar nieko nežinojome. Paviešinus tuos nutarimus buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri tyrė, ar nebuvo pažeisti teisės aktai. Pusę metų profesoriai iš Klaipėdos, Kauno važinėjo

į Vilnių ir priėjo prie išvados, jog nutarimai priimti, nepaisant teisės aktų, bei juos reikalinga atšaukti. Buvo pripažinta, kad psichiatrai, kardiologai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, teismo ekspertai dirba daug sudėtingesnėmis sąlygomis nei kai kurių kitų sričių darbuotojai“.

Tačiau, žinia, tie nutarimai tebegalioja iki šiol, nors, pašnekovės teigimu, priimti be susitarimų su profesinėmis sąjungomis ir nenurodant motyvacijos. „Higienistai netgi yra nustatę, kad greitosios pagalbos darbuotojams reikalingos ne tik kad 42 atostogų dienos, bet dar pailgintos iki 56. O dabar, kiek žinau, girininkai ir „balerūnai“ atostogauja 56 dienas, o mes – tik 38. Dar suprantu, gal baleto šokėjams ir reikia ilgesnių atostogų – gal dėl sąnarių apkrovos. O girininkams kodėl? Gal jie kiškių bijo?“, - neteisybe piktinosi V. Seiliuvienė.

Vis dėlto abi pašnekovės viliasi, kad medikai sulauks trijų milijonų kompensacijos. „Jei gyvename teisinėje valstybėje“, - pabrėžė abi.

Yra ir didesnių problemų

Klaipėdos universitetinės ligoninės intervencinės radiologijos gydytojas Algimantas Šimkaitis sakė dar negirdėjęs apie penktadienį teismui įteiktą skundą, bet pritaria iniciatyvai ieškoti teisybės. Vis dėlto, nors ir pripažįsta, jog pats dirba itin sudėtingomis sąlygomis, didžiulės problemos dėl suvienodintų atostogų ir darbo laiko trukmės neįžvelgiąs. „Suprantu, kad tai buvo daroma taupymo tikslais. Esant biudžetinei medicinai kitaip ir neįmanoma, - kalbėjo gydytojas. – Vis dėlto nesame labiausiai nuskriausti. Atostogų ir darbo laiko trukmė – ne pačios didžiausios problemos, bet jei kas nors imasi jas spręsti, gerai. O jei tai nebus išspręsta, kaip jau sakiau, yra ir didesnių problemų“.

„Esu labai didelė realistė“, - paklausta, ar tikisi medikų bendruomenę sulauksiant iš valstybės trijų milijonų litų kompensacijos, portalui atsakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Vaida Lebedeva. Nors kompensacija, pašnekovės manymu, tikrai reikalinga, kaip ir minimų Vyriausybės nutarimų pakeitimas. „Nors mes visi turime tą patį mediko diplomą, tačiau dirbame tikrai nevienodomis sąlygomis, - kalbėjo V. Lebedeva. – Pavyzdžiui, intensyvios terapijos skyriuose darbas reikalauja labai daug pastangų ir ištvermės, psichiatrijoje – pavojingos darbo sąlygos, ką jau bekalbėti apie rentgeno skyrius“.

Nelygybė esanti ir su kitų profesijų atstovais, kurioms liko išsaugotos ilgesnės atostogos. „Palyginkime mūsų darbą su mokytojais. Jie dirba su labai nedideliu skaičiumi neįgalių vaikų, daugiausia – su sveikais vaikais. Mes dirbame daugiausia su ligoniais, bet pedagogai turi 2,5 mėnesio atostogų, motyvuojant tuo, jog jie dirba labai sunkiomis darbo sąlygomis. O mediko darbo sąlygos – nesudėtingos?!“, - piktinosi pašnekovė.

Slaugytojų atstovė sakė įsitikinusi, kad ir jos atstovaujama organizacija įsitrauks į bendrą kovą už medikų teises kartu su kitomis profesinėmis medikų organizacijomis. „Aš pati dirbu psichiatrijoje ir pajutau didelį poveikį sveikatos nenaudai, kai atostogos sutrumpėjo“, - atviravo moteris.

Urologai irgi ne lengviau dirba

Gydytojas urologas Tomas Perkauskas tik iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ sužinojo apie dirbančių sudėtingesnėmis sąlygomis medikų reikalavimą iš valstybės prisiteisti 3 mln. Lt kompensaciją. „Man tai negaila, bet teisiškai taip nedaroma. Galima būtų prisiteisti kompensaciją, jei valstybė būtų įsipareigojusi sumokėti ir būtų nesumokėjusi. O šiuo atveju jokio įsipareigojimo nebuvo“.

Be to, urologas įsitikinęs, jog jo darbas reikalauja nė kiek ne mažiau pastangų ir įtampos, nei, tarkim, kardiologo. Kadangi urologų kasmetinės atostogos niekada ir nebuvo pailgintos daugiau nei 36 dienos, T. Perkauskui tiek poilsio ir pakanka. „Žinoma, jei būtų daugiau, būtų dar geriau“, - pripažino pašnekovas.

Ligita Sinušienė