Neurologų tyrime – ryšys tarp asmens apsaugos priemonių naudojimo ir galvos skausmo

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojų neurologų atliktame plačios apimties tyrime prieita prie išvados, kad 65 procentai medicinos darbuotojų, dėvėdami asmens apsaugos priemones, patiria galvos skausmų, kartais netgi panašių į migreną.

Reklama

Kaip pasakoja tyrimui vadovavusi Santaros klinikų gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė, mintis atlikti tokį tyrimą kilo, prasidėjus pandemijai ir atsiradus masiniam medicinos darbuotojų asmens apsaugos priemonių naudojimui. Buvo pastebėta, kad medikai ėmė dažniau skųstis galvos skausmu.

Iš ankstesnių pasaulyje atliktų tyrimų yra žinoma, kad tokių profesijų žmonės, kaip statybininkai, karininkai, policijos pareigūnai, kuriems nuolat tenka nešioti apsaugos priemones, gana dažnai susiduria su galvos skausmu. Buvo atlikta tyrimų ir dėl medicinos darbuotojų. 2003 metais per SARS epidemiją jau buvo pastebėta, kad gali kilti galvos skausmo problema dėl apsauginių priemonių naudojimo. COVID-19 pandemijos laikotarpiu panašių tyrimų ėmėsi nemažai Azijos šalių, Italija.

Dėl ko kyla galvos ir veido asmens apsaugos priemonių sukeltas galvos skausmas? Yra kelios hipotezės. Viena teigia, kad galvos skausmas kyla dėl spaudimo ir odos skausmo receptorių dirginimo. Antra hipotezė – dėl nepakankamos oro cirkuliacijos kaupiasi po priemone anglies dvideginis. Tyrimai, atlikti iki pandemijos, kai buvo matuojamas iškvepiamo anglies dvideginio kiekis po 5 minučių su paprastu respiratoriumi ir su turinčiu specialią orą valančią sistemą, parodė, kad naudojant paprastą respiratorių anglies dvideginio kaukėje reikšmingai daugėja. Padidėjęs anglies dioksido kiekis keičia smegenų kraujotakos parametrus – ir taip pat gali būti viena iš skausmo priežasčių.

Į tyrimą, kurį šių metų vasarį per patį pandemijos piką inicijavo Santaros klinikų gydytojai, tyrėjai įtraukė ir estų bei latvių kolegas. Į anketos klausimus atsakė 910 medicinos darbuotojų visoje Lietuvoje. Kol kas duomenys išanalizuoti tik Lietuvos, tačiau jau ir jų pakanka pamatyti, kad yra neabejotinas ryšys tarp asmens apsaugos priemonių dėvėjimo ir dėl to kylančių galvos skausmų.

„Anksčiau nebuvo įprasta tokį ilgą laiką nešioti asmens apsaugos priemones, išskyrus tam tikras medicinines vietas – operacines ir pan. Dabar šių priemonių naudojimas yra beveik nuolatinis, COVID padaliniuose – kompleksinis (dėvimi respiratorius, akiniai, skydelis, kepurė, chalatai ir kita)“, – sako dr. K. Ryliškienė, kartu su jaunaisiais gydytojais atlikusi tyrimą, apėmusį visos Lietuvos medicinos darbuotojus.

Tyrėjai klausė, ar kyla kokių nors nemalonių pojūčių, taip pat ir galvos skausmų dėvint asmens apsaugos priemonę.

Sostinės medikai tyrime sudarė 32 proc., Kauno – 16 proc. apklaustųjų, kiti respondentai buvo iš kitų Lietuvos miestų sveikatos priežiūros įstaigų. Daugiausia apklausoje dalyvavo moterų (88 proc.), – kaip žinia, sveikatos priežiūros sistemoje jų dirba daugiausia. Apklaustųjų amžius svyravo nuo 18 iki 73 metų, vidutinis apklaustųjų amžius siekė 37 metus, taigi respondentai buvo pakankamai jauno amžiaus. Anketos su kolegų pagalba buvo platinamos medikų, visuomenės sveikatos specialistų, jaunųjų medikų, studentų, savanorių organizacijų tinklapiuose ir socialiniuose tinkluose.

Iš visų ir ambulatoriškai, ir stacionaruose dirbančių tiriamųjų 37 proc. buvo slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai, gydytojai sudarė 27 proc., gydytojai rezidentai – 11 proc., savanoriškai medikams talkinę visuomenės nariai - 8 proc. Iš visų respondentų 24 proc. dirbo COVID-19 ligonius gydančiuose padaliniuose.

Net 83 proc. apklaustųjų nurodė, kad diskomfortą kelia tai, kad asmens apsaugos priemonė nemaloniai spaudžia, o 65 proc. nurodė, kad dėl to kyla galvos skausmas. Dažniausiai tas galvos skausmas kyla per 2-3 valandas nuo tada, kai priemonė pradedama dėvėti, o kai nusiimama – praeina per valandą.

Skausmo vertinimo skalėje nuo 1 iki 10, skausmas buvo vertinamas kaip penkiabalis, t. y. vidutinio stiprumo, dažniausiai smilkinių, kaktos srityje. Nemažai daliai apklaustųjų buvo panašių į migreną reiškinių: pykinimas, noras ramybės, poilsio. Didžiajai daliai žmonių teko pavartoti įprastus vaistus nuo galvos skausmo.

Iš priemonių, kurios dažniausiai buvo įvardijamos, kaip sukeliančios galvos skausmą, buvo respiratorių FF2 klasės priemonė arba skydelis, taigi labiau prie odos priglundančios priemonės.

Pasak dr. K. Ryliškienės, buvo aiškiai matyti, kad priežastis ta, kad priemonė spaudžia, nes kartu su galvos skausmu dar buvo skundžiamasi dėl odos pažeidimų, nutrynimų, bėrimų, o jeigu tiriamajam tekdavo ilgą laiką būti su visa ekipiruote, – dėl šiluminio streso, karščio, prakaitavimo.

Beveik pusė tiriamųjų buvo nurodę, kad prieš tai yra turėję galvos skausmų. Įdomu yra tai, pastebi gydytojai neurologai, kad net trims ketvirtadaliams apklaustųjų galvos skausmai nėra dokumentuojami medicinos išrašuose, vadinasi, galvos skausmas gali būti nepakankamai ir netinkamai gydomas.

Apklausą atlikę gydytojai neurologai, suskirstę apklaustuosius į dvi grupes, – tuos, kuriems galvos skausmas buvo naujas reiškinys ir tuos, kuriems ir seniau yra skaudėję galvą, padarė išvadą, kad tiems tiriamiesiems, kurie iki pandemijos jau turėjo įtampos tipo ar migreninį skausmą, nuo respiratorių ar kitų veido apsaugos priemonių dėvėjimo skausmas kyla stipresnis, tęsiasi ilgiau, dažniau jaučiamas pykinimas, jautrumas garsui, šviesai, kvapams, dažniau tenka vartoti vaistus nuo skausmo.

Dar viena labai svarbi išvada, mano gydytoja dr. K. Ryliškienė, kuri peršasi atlikus šį tyrimą, yra asmens apsaugos priemonių kokybės svarba sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. Priemonės turėtų būti geros kokybės, tinkamo dydžio, neskleisti aštraus kvapo. Ypač svarbu numatyti darbo pertraukas, per kurias galima būtų pailsinti veidą nuo apsaugos priemonės.

„Medicinos darbuotojai bus paskutiniai, kurie nusiims apsaugos priemones, o gal net ir nebeteks jau dirbti taip, kaip anksčiau, todėl svarbu, kad ir šioje srityje būtų inovacijų, lemiančių patogesnį asmens apsaugos priemonių naudojimą“, – teigia tyrimo autorė dr. K. Ryliškienė.