Penktadienis, 2026.10.09
Reklama

Ultravioletiniai saulės spinduliai akis pažeisti gali ir apniukusią dieną

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-07-13 15:11:35

Išsiilgę saulės užmirštame apie jos keliamus pavojus. Jei odą galime pridengti drabužiais, patepti apsauginiu kremu nuo saulės, pasirūpinti turėtume ir akimis. Apie vasarą saulės spindulių akims keliamą grėsmę papasakojo Akių klinikos LIREMA gydytoja Lina Socevičienė.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Kas nutinka saulėje?

Išbuvus 40 minučių ryškioje saulės šviesoje be saulės akinių akys nuvargsta tiek pat, kiek dvi valandas praleidus prie televizoriaus ar kompiuterio. Ultravioletiniai saulės spinduliai prasiskverbia pro akies rageną, patenka gilyn į akį, filtruojami lęšiuko gali pasiekti tinklainę.

Žmogus, kurio akis pažeidžia ultravioletiniai spinduliai (UV), skundžiasi intensyviu akių skausmu, ašarojimu, šviesos baime, pablogėjusiu matymu, didele akių raumenų įtampa. Pirmoji pagalba tuomet – šalti dirbtinių ašarų lašai, vėsus kompresas ant vokų, tamsa.

Ilgą laiką saulės veikiamos akys gali rimtai susirgti. Suskaičiuojamos net 8 grėsmės akims, kurias sukelia arba jų išsivystymui gali turėti įtakos saulės spinduliai.

Lina Socevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

1. Fotokeratitas, arba sniego aklumas, – ūmi ragenos būklė, kuri pasireiškia aštriu skausmu, ašarotekiu, vokų spazmu ir šviesos baime. Išsivysto žiūrint tiesiai į saulę be specialių akinių arba nuo atspindžių.

2. Ragenos pažeidimai ir nudegimai. Ragena filtruoja į akį patenkančius UV spindulius ir laikui bėgant gali būti pažeista. Ragenos nudegimas – tai trumpo, tačiau itin intensyvaus UVB spindulių poveikio pasekmė, kuri net gali sukelti laikiną aklumą.

3. Katarakta. Šios ligos rizikos veiksniai – vyresnis žmogaus amžius ir UV spindulių poveikis. Apskaičiuota, kad 10 proc. visų kataraktos atvejų yra tiesiogiai susiję su UV spinduliais. Lęšiukas kaip ir ragena filtruoja į akį patenkančius UV spindulius ir laikui bėgant gali pagelsti, pradėti vystytis katarakta.

4. Tinklainės pažeidimai arba amžinė makulos degeneracija. Makulos (geltonosios dėmės) degeneracija yra lėtinė liga, pagrindinė su amžiumi susijusio aklumo priežastis. Tačiau tinklainės pažeidimus gali sukelti ir saulės spinduliai. Visi esame girdėję apie nukentėjusiuosius, stebėjusius saulės užtemimą be tinkamos apsaugos ir filtrų. ​

5. Junginės pakitimai – sparninė plėvė ir pingvekula. Sparninė plėvė (junginė, auganti ant skaidrios ragenos) dar vadinama “banglentininko akimi“ gresia ne tik vandens sporto mėgėjams, bet daug laiko gryname ore ir saulės kaitroje praleidžiantiems asmenims. Intensyvūs spinduliai sukelia netaisyklingą paviršinių akies audinių augimą. Pingvekula – tai balkšvai gelsvas guzelis po jungine. Dažniausiai šie susirgimai atsiranda arčiau nosies esančioje akies dalyje.

6. Raudonos akys. Raudonų akių sindromą gali sukelti įvairūs aplinkos dirgikliai: užterštas oras, nešvarus vanduo, tabako dūmai, ir žinoma, saulės spinduliai.

7. Spalvų išblukimas. UV spinduliai taip paveikia akis, kad žmogus kai kurias spalvas pradeda matyti neryškiai, dažniausiai prastai mato mėlyną ir geltoną.

8. Akių vokų odos vėžys. Labiausiai saulės spinduliai veikia apatinį voką, todėl saulė gali sukelti vėžį. Priskaičiuojama per dešimt akių vokų odos vėžio formų.

Saulę atspindi paviršiai

UV spindulius vasarą gerai atspindi vandens paviršius, pajūrio smėlis, todėl nudegti galima ir slepiantis po stogeliu ar paplūdimio skėčiu. Debesys taip pat negali apsaugoti nuo UV spindulių. Neapsigaukite, kenksmingi spinduliai lengvai įveikia miglą ir ploną debesų sluoksnį.

Nustatyta, kad daugelis paviršių atspindi UV spindulius ir taip didėja jų poveikis: sniegas ir ledas – apie 80 proc., smėlis, betonas – iki 25 proc., žolė – apie 10 proc., vandens paviršius – iki 20 proc.

Tiesioginiai saulės spinduliai kenkia akims visus metus – akims pavojinga ne tik vasaros saulė. Todėl leisdami laiką pajūryje, kalnuose ar mėgaudamiesi saulėta žiemos diena turite pasirūpinti akių saugumu – tinkamais saulės akiniais.

Ar gelbsti tik tamsūs akiniai?

Akiniai nuo saulės tapo madingu aksesuaru ir daugelis pamiršo, kad jų pagrindinė funkcija yra saugoti akis nuo pavojingų UV spindulių. Tačiau saugant akis būtina ne tik nešioti saulės akinius, bet ir dėvėti galvos apdangalus plačiais bryliais, kepuraites su snapeliu.
Kai kurie specialūs skaidraus plastiko akinių lęšiai (nešiojami turint regos sutrikimų) suteikia apsaugą nuo kenksmingų UV spindulių, tačiau tikrai ne visi su gydytojo receptu įsigyti akiniai gali apsaugoti akis nuo UV spindulių žalos.
Taip pat svarbu priminti, kad ne visi saulės akiniai visiškai blokuoja UV spindulius. Pirkdami akinius neapsigaukite jų stiklų tamsumu – tamsus stiklas dar nereiškia, kad jis visiškai blokuoja akiai kenksmingus ultravioletinius spindulius.

Ar akims pavojinga vien saulė?

Vėjas, dulkės, smėlis ar kiti svetimkūniai, nešvarus jūros ar ežero vanduo gali suerzinti akis, sukelti uždegimą, paraudimą, ašarojimą. Taip pat sausų akių ligos simptomus vasarą gali išprovokuoti sausas patalpų oras, kurį sukelia kondicionieriai biure, automobilyje ar lėktuve.

Sausa aplinka ir maža oro drėgmė pagreitina ašarų nugaravimą nuo akies paviršiaus, o, esant plonai ir nevientisai ašarų plėvelei, atsiranda sausų akių ligai būdingų nusiskundimų – akių paraudimas, perštėjimas, deginimas, svetimkūnio jausmas ar net ašarojimas.

Apsilankykite pas oftalmologą ne rečiau nei kartą per dvejus metus ir pasitikrinkite akis.

Nuotraukoje – gydytoja Lina Socevičienė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Akys, Ligos ir sveikata
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pirmąkart Baltijos šalyse „da Vinci“ robotą pasitelkė ginekologinėms operacijoms
Žengtas dar vienas robotinės chirurgijos plėtros etapas – pirmą kartą Baltijos šalyse, naudojant „da Vinci&l...
Iš darbo – dėl sveikatos: ar būtinas įrašas „Dirbti negali“
Klausimas. Jei darbuotojas nori nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos, ar darbdavys gali reikalauti, kad medicininėje kn...
Kaip suaktyvinti limfotaką ir pagerinti savijautą
„Su žmogaus kūnu dirbu jau 28 metus ir matau, kaip dažnai žmonės ignoruoja jo siunčiamus signalus. Jaučiame nuovar...
Mokslininkai išmoko įjungti ir išjungti neuronus: už atradimą skirta Nobelio premija
Kas bendra tarp vienaląsčių dumblių ir žmogaus smegenų? Pasirodo, kur kas daugiau, nei galėtume pagalvoti. Būtent šių pa...
Nauja PSDF apmokėjimo tvarka kelia nerimą pacientų ir medikų atstovams: įspėja dėl ilgesnių eilių
Nuo 2027 metų keičiantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimui, pacientų ir...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų