Pas ortopedą eina ne tik susilaužę: šešios situacijos, kai vizito neverta atidėti

Daugeliui žodis „ortopedas“ asocijuojasi su gipsu, ramentais ir skubios pagalbos skyriumi. Tačiau gydytojų kabinetuose didelė dalis pacientų ateina ne po lūžio, o po kelių mėnesių ar net metų, kai skausmas „praeidavo savaime“, kol vieną dieną nustojo praeiti. 

Šiuolaikinė ortopedija apima kur kas daugiau nei traumas: ji rūpinasi sąnariais, raiščiais, sausgyslėmis, pėdomis, stuburu ir judėjimu apskritai. Ir dažnai kuo anksčiau problema pastebima, tuo paprastesnis būna jos sprendimas.

Kodėl žmonės delsia?

Priežasčių keletas. Vieni tikisi, kad skausmas praeis, kiti mano, kad vizitui būtinas siuntimas ir ilga eilė, treti tiesiog geria nuskausminamuosius. Gydytojai ortopedai-traumatologai pastebi, kad vaistai iš tiesų numalšina skausmą, tačiau jo priežasties neišsprendžia. Kai sąnarys ar sausgyslė ilgą laiką dirba netaisyklingai, kūnas pradeda kompensuoti, ir vienos vietos problema gali persikelti į kitą.

Toliau – situacijos, kurias specialistai įvardija kaip ženklą, kad laikas pasikonsultuoti.

1. Kulną skauda žengiant pirmąjį žingsnį ryte

Aštrus skausmas kulne vos išlipus iš lovos, kuris pavaikščiojus kiek atlėgsta, – vienas dažniausių nusiskundimų. Neretai jį lemia padų fascijos (sausgyslinio audinio po pėda) perkrova. Laiku pradėjus gydymą, pavyzdžiui, tinkamai parinkus avalynę, vidpadžius ir pratimus, būklė dažnai valdoma be sudėtingų procedūrų. Užleista ji gali varginti mėnesių mėnesius.

2. Kelį skauda lipant laiptais ar atsistojant

Jei kelį skauda leidžiantis laiptais, atsistojant po ilgesnio sėdėjimo ar pritūpus, priežasčių gali būti daug: nuo girnelės sąnario perkrovos iki menisko pažeidimo. Būtent todėl čia svarbi apžiūra ir, prireikus, tyrimai – vien pagal pojūtį atskirti priežastis sunku net patyrusiam sportininkui.

3. Rankos tirpsta naktimis

Pirštų tirpimas ar dilgčiojimas, kuris pažadina naktį arba sustiprėja laikant telefoną ar vairą, gali būti susijęs su vidurinio nervo suspaudimu riešo kanale. Tai ne ta problema, kurią verta kentėti metų metus, nes ilgai trunkantis nervo spaudimas gali paveikti plaštakos jėgą.

4. Patempimas, kuris „nepraeina“

Pasitempus čiurną įprasta keletą dienų tausoti koją. Tačiau jei po savaitės dar sunku remtis, čiurna tinsta ar jaučiamas nestabilumas, verta įsitikinti, kad nepažeisti raiščiai ar kaulas. Neteisingai sugijęs raištis vėliau gali lemti pasikartojančius pasitempimus.

5. Skausmas, kuris žadina naktį

Kai sąnarį ar nugarą skauda ne tik judant, bet ir ramybėje, ypač naktį, tai signalas nebelaukti. Toks skausmas nebūtinai reiškia kažką rimto, tačiau jį turėtų įvertinti gydytojas.

6. Pasikeitusi vaiko eisena ar laikysena

Tėvai neretai pirmieji pastebi, kad vaikas pradėjo šlubuoti, vaikšto ant pirštų galiukų, pėdos krypsta į vidų ar vienas petys aukščiau. Daugelis vaikų ortopedinių problemų yra dažnos ir gerai valdomos, tačiau stebėjimo ir korekcijos laikas čia ypač svarbus.

Kada reikia ne konsultacijos, o skubios pagalbos?

Specialistai primena: jei po traumos matoma deformacija, visiškai negalima remtis koja, galūnė tirpsta ar šąla, o sąnarys staiga paraudo, ištino ir kartu karščiuojama, reikia kreiptis skubiai, o ne laukti planinio vizito.

Ar būtinas siuntimas?

Tai vienas dažniausių klausimų. Norint patekti į valstybės apmokamą ortopedo-traumatologo konsultaciją, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, o tokių vizitų tenka palaukti. Į mokamą konsultaciją siuntimo nereikia, ir ji paprastai pasiekiama greičiau. Dalį paslaugų gali padengti ir sveikatos draudimas, jei jį turite per darbdavį.

Verta pasidomėti ir tuo, ar klinikoje tyrimai atliekami vietoje. Pavyzdžiui, „Ortopro“ klinikose Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose rentgenas ir echoskopija dažniausiai atliekami konsultacijos metu, todėl nereikia registruotis atskirai ir laukti antro vizito.

Kas vyksta per pirmąjį vizitą?

Daug kas įsivaizduoja, kad pas ortopedą iš karto skiriama operacija ar brangūs tyrimai. Iš tikrųjų pirmasis vizitas dažniausiai prasideda pokalbiu ir apžiūra: gydytojas klausia apie skausmo pobūdį, tikrina judesių amplitudę, raumenų jėgą, sąnario stabilumą. Tik tada sprendžiama, ar reikia rentgeno, echoskopijos ar magnetinio rezonanso tyrimo.

Didelė dalis ortopedinių būklių gydoma konservatyviai – pratimais, kineziterapija, įtvarais, vidpadžiais, krūvio korekcija. Operacijos svarstomos tada, kai šie būdai nepadeda arba kai pažeidimas iš karto to reikalauja. Todėl ankstyvas vizitas dažnai reiškia ne didesnę, o mažesnę intervenciją.

Ką pasiruošti prieš vizitą?

Gydytojui padeda konkreti informacija: kada skausmas atsirado, kas jį sustiprina ar palengvina, ar buvo trauma, kokius vaistus vartojate. Jei turite ankstesnių tyrimų aprašymų ar vaizdų, pasiimkite juos. Patogūs drabužiai, leidžiantys apnuoginti tiriamą sąnarį, sutaupys laiko.

Jei skausmas atsiranda tik tam tikros veiklos metu, pavyzdžiui, bėgant ar dirbant prie kompiuterio, paminėkite ir tai. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paprašyti atsinešti dažniausiai avimus batus – pagal jų nusidėvėjimą kartais matyti, kaip pasiskirsto krūvis einant.

Skausmas – tai kūno būdas pranešti, kad kažkas veikia ne taip. Kuo anksčiau tas pranešimas išgirstamas, tuo dažniau užtenka paprastų sprendimų.