Tuberkuliozė grasina. Kokių priemonių imsimės?

Tuberkuliozė (TB) yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių visuomenei pavojingų infekcinių ligų. Nors Lietuvoje stebima TB lėta, bet visgi mažėjimo tendencija, tačiau 2015 m. vėl išaugo vaikų susirgimų skaičius. Gyventojų sergamumo TB mažinimui asmens sveikatos priežiūros įstaigose suaktyvinta prevencija ir numatyti pagrindiniai TB kontrolės prioritetai.

Reklama

„Įvertinus TB grėsmę, suaktyvintos ligos kontrolinės priemonės: ankstyva diagnostika, kuo ankstesnė gydymo pradžia, nepertraukiamas aprūpinimas vaistais, socialinė parama ligoniui. Taip pat stiprinama dirbančiųjų su vaikais sveikatos tikrinimo kokybė, labiau stebima, kad sergantieji išsigydytų iki galo. Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai nuo 2017 metų sausio 1 d. bus skatinami už pasiektą rezultatą – sergančio TB paciento sėkmingą išgydymą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Svarbu mažinti socialinę atskirtį, nes tuberkuliozė – visų pirma – socialinė liga.

„Ligą sukelia bakterija, tuberkuliozės lazdelė, plintanti oro lašeliniu būdu. Vaikai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų, kurie nežino, kad serga atvira TB arba tinkamai nesigydo. Todėl labai svarbu, nustačius latentinę TB formą (kuri nėra užkrečiama) vaikui, išaiškinti nuo kurių žmonių vaikas užsikrėtė ir juos tinkamai gydyti. Taip pat gydyti visus socialinėje atskirtyje esančius pacientus. Tam pasitarnaus jau patvirtintos ilgalaikio lėtinėmis kvėpavimo ligomis sergančio paciento stebėjimo indikacijos ir planuojami DOTS kabinetai (stebint sveikatos priežiūros specialistui, pacientas turi išgerti jam skirtus nemokamus antituberkuliozinius vaistus)“, – kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos I vaikų ligų skyriaus vadovė, Pulmonologijos sektoriaus vadovė doc. dr. Laimutė Vaidelienė.

Per 1998-2015 m. laikotarpį TB rodikliuose stebima stabilizacija ir mažėjimas.

„Per šį laikotarpį įgyvendinti šiuolaikinės tuberkuliozės diagnostikos metodai: molekuliniai tyrimai, kurių pagalba per 2 val. galima nustatyti tuberkuliozės sukėlėją, greitai skirti tinkamą gydymą, centralizuotai perkami vaistai gydyti atsparią tuberkuliozę“, – ligos stabilizavimo priemones įvardijo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičienė.

Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui iš Europos Sąjungos (ES) 2014-2023 metų laikotarpiui numatoma skirti iki 16 543 802,00 eurų, iš kurių iki 14 062 232,00 eurų  – ES struktūrinių fondų lėšos, iki 2 481 570,00 eurų – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos ES paramos skyriaus vyriausiojo specialisto Dariaus Vilimo, už šias lėšas bus gerinama TB profilaktika, organizuojama efektyvi diagnostika ir gydymas, kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje bus įsteigta ir aprūpinta reikiama įranga ne mažiau, kaip po 1 DOTS kabinetą.

„Pagrindinis TB priemonių tikslas – mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo tuberkuliozės, išvengti atsparių vaistams tuberkuliozės mikobakterijų atsiradimo ir plitimo. Įgyvendinus minėtas veiklas 2023 metais, tikimasi, jog sergamumas TB sumažės nuo 46,5/100 000 gyventojų (2013 m.) iki 15/100 000 gyventojų (2023 m.), lovų skaičius TB stacionaruose sumažės nuo 1052 (2013 m.) iki 520 (2023 m.), sėkmingai išgydyta ne mažiau kaip 85 proc. bakteriologiškai patvirtintų naujų plaučių TB sergančių ligonių“, – siekiamus rezultatus įvardijo Seimo narė R. Šalaševičiūtė.