Antradienis, 2026.11.03
Reklama

Trūkčioja akies vokas. Ar tai – magnio trūkumas?

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2026-09-16 13:58:35

Netikėtai pradėjęs trūkčioti akies vokas – daugeliui pažįstamas pojūtis, įprastai išnykstantis per kelias minutes. Vis dėlto kai kuriais atvejais viršutinio ar apatinio akies voko trūkčiojimai pasireiškia dažniau, trunka ilgiau ir sukelia nemenką diskomfortą. 

farmacininkė
Irena Garuckienė / Pranešimo autorių nuotr.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė pastebi, kad nors trūkčiojant akies vokui pacientai dažniausiai įtaria magnio trūkumą, už to slypėti gali ir visai kitokios, iš pirmo žvilgsnio net nesusijusios, priežastys. Tad kas iš tiesų gali lemti akies voko trūkčiojimą ir kodėl svarbu į tai atkreipti dėmesį?

Kodėl ne visada kaltas magnio trūkumas?

Nevalingus aplink akį esančių raumenų, dažniausiai viršutinio ar apatinio voko, spazmus yra patyrę daugelis – remiantis statistika, net apie 70 proc. pasaulio gyventojų. Miokimija vadinama būklė dažnu atveju yra visiškai nepavojinga ir gali pasireikšti dėl skirtingų priežasčių, tačiau, anot vaistininkės, didžioji dalis pacientų, susidūrę su trūkčiojančiu akies voku pirmiausiai įtaria magnio trūkumą.

„Nuo senų laikų žmonės magnį sieja su bene visais raumenų funkcijų pokyčiais, tad tai, kad pasireiškus miokimijai iš karto galvojama apie šį mikroelementą – nestebina. Iš tiesų, magnis atlieka labai svarbų vaidmenį raumenų susitraukimo procesuose bei energijos gamyboje, o jo trūkstant gali pasireikšti nemalonūs simptomai, tokie kaip nuovargis, bendras silpnumas ir raumenų spazmai“, – aiškina I. Garuckienė.

Ji priduria, kad dažniausiai atpažįstamas magnio deficito poveikis raumenims yra nevalingi raumenų susitraukimai, pavyzdžiui, mėšlungis. Kadangi magnis blokuoja perteklinį kalcio kiekį raumenų audiniams, trūkstant šio mineralo, daugiau kalcio pasiekia pačius raumenis, kas ir sukelia spazmus. Negana to, magnio trūkumas gali paveikti ir nervų impulsų perdavimą, kas vėlgi gali prisidėti prie nevalingų raumenų spazmų atsiradimo.

„Vis dėlto, magnio trūkumas akių vokų trūkčiojimą sukelia gana retai, dažniau už to slypi kitos priežastys, todėl geriau žiūrėti į bendrą žmogaus sveikatą bei kasdienius įpročius“, – sako vaistininkė.

Turėtume peržvelgti kasdienę rutiną

Vaistininkė I. Garuckienė įvardija, kad daug dažniau nei magnio trūkumas, už akies voko trūkčiojimą būna atsakingas didesnis nuovargis, miego trūkumas, pastovus rūkymas, akių nuovargis ir saugumas, patiriamas stresas ar net per didelis suvartojamo kofeino kiekis. Konsultuojant pacientus vaistinėje, I. Garuckienė pastebi, kad neretai apie šias priežastis net nebūna susimąstoma.

„Voko trūkčiojimą dažnai paskatina keli kasdieniai veiksniai vienu metu, nes dalis jų ir taip yra glaudžiai susiję, pavyzdžiui stresas, miego trūkumas ir jaučiamas nuovargis. Apskritai stresas gali taip stipriai paveikti organizmą, kad jame pradeda keistis kai kurių hormonų lygis, didėja raumenų įtampa, nervų sistemos jautrumas. Sukilęs adrenalinas ir kortizolis paveikia nervinius impulsus, kurie kontroliuoja raumenų judesius, tad gali pasireikšti raumens audinių trūkčiojimai galūnėse bei aplink akis“, – pasakoja vaistininkė ir priduria, kad stresas – viena dažniausių miokimijos priežasčių.

Pasak jos, dar viena dažna trūkčiojančio viršutinio ar apatinio akies voko priežasčių yra akių pervargimas, sausumas ar sudirgimas, o visa tai gali lemti ilgos valandos prie kompiuterio, korekcinių akinių ar lęšių nedėvėjimas, kai reikia, taip pat alerginės reakcijos ar paprasčiausiai dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų išsausėjęs oras.

„Tokiu atveju svarbu reguliariai daryti pertraukas nuo intensyvios akių veiklos, dažniau sąmoningai mirksėti ir pasirūpinti tinkamu darbo vietos apšvietimu. Jei jaučiamas akių sausumas, perštėjimas ar dirginimas, galima rinktis drėkinamuosius akių lašus – vadinamąsias dirbtines ašaras. Jų sudėtyje galima ieškoti hialurono rūgšties, kuri padeda drėkinti akies paviršių. Gali padėti ir maisto papildai akims su omega-3 riebiosiomis rūgštimis, vitaminu E, liuteinu ar cinku, tačiau normaliam regėjimui nepakaks keleto kapsulių – maisto papildus reikėtų vartoti bent mėnesį ar porą. Žinoma, prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku“, – pataria vaistininkė.

Kada vertėtų sunerimti?

Vaistininkė I. Garuckienė atkreipia dėmesį, kad svarbu stebėti ne tik tai, kiek laiko trūkčioja vokas, bet ir patį trūkčiojimo pobūdį. Įprasta voko miokimija paprastai būna nestipri ir lokalizuota, tačiau egzistuoja ir kitų nevalingų raumenų susitraukimų formų, kurias turėtų įvertinti gydytojas specialistas.

„Pas gydytoją reikėtų apsilankyti, jei voko trūkčiojimas nepraeina kelias savaites, stiprėja arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Nedelsti taip pat reikėtų, jei vokas nusvyra ar visiškai užsimerkia susitraukimo metu, pradeda trūkčioti kitos veido ar kūno vietos, atsiranda raumenų silpnumas, regėjimo pokyčių ar sunku atmerkti akį“, – vardija ji.

Anot vaistininkės, jei akies vokas pradėjo trūkčioti neseniai ir nėra kitų nerimą keliančių simptomų, pirmiausia rekomenduojama kelias dienas skirti daugiau dėmesio miegui ir poilsiui, sumažinti kavos bei energinių gėrimų kiekį, riboti nikotiną ir alkoholį, daryti reguliarias pertraukas dirbant prie ekranų. Kartais šių nedidelių pokyčių visiškai pakanka, kad trūkčiojimas liautųsi.

„Dažniausiai miokimija yra laikinas organizmo atsakas į kasdienius dirgiklius, tačiau užsitęsęs, stiprėjantis ar kartu su kitais simptomais pasireiškiantis trūkčiojimas yra signalas priežasties ieškoti kartu su gydytoju“, – priduria I. Garuckienė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Atsakymai į dažniausius klausimus apie skiepus nuo gripo
Gripo sezonas įprastai prasideda spalį ir trunka iki pat pavasario vidurio. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro duo...
Jaunoji mokslininkė kuria naujos kartos ankstyvą vėžio diagnostiką
„Galbūt aš pati nesukursiu naujo vaisto ar gydymo metodo, tačiau tikiu, kad mano indėlis ir sukauptos žinios gali...
Kaip kalbėti su autistišku vaiku apie mirtį: nuo klausimų iki kapinių lankymo
„Mūsų kaimynai labai ramūs“, – mamai pasakė autistiška mergaitė, kurios namai yra šalia kapinių. Nors...
Pirmosios mėnesinės be mamos: kaip elgtis tėčiams
Nemažai tėčių augina dukras vieni arba tiesiog nori būti lygiaverčiai pokalbiuose apie brendimą. Vis dėlto menstruacijų...
Metai Amerikoje: „Chirurgui daugiau laiko chirurgijai“
Tarptautinė gydytojų patirtis šiandien yra svarbi ne tik profesiniam tobulėjimui – iš stipriausių pasaulio medicin...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų