Čia tik paprastas peršalimas: ko nedaryti

Šildymo sezonas dar neprasidėjo, tad namuose ir biuruose vyrauja vėsuma, sezoniškai keičiasi mitybos įpročiai ir fizinis aktyvumas, dažnas rudenį jaučia daugiau streso, prasčiau miega, tiek vaikai, tiek suaugusieji, grįžę į įprastą ritmą, leidžia laiką didesniuose kolektyvuose. Pasak vaistininkės Virgilijos Bečelytės, šiuo metu peršalimo išvengti gali būti sudėtinga, tačiau pajutus pirmuosius simptomus svarbu nedaryti tam tikrų klaidų, nes sirgimas gali užsitęsti. 

Prasidėjus rudeniškiems orams šie simptomai – nuovargis, sloga, galvos skausmas, perštinti gerklė ir kosulys, šaltkrėtis, pakilusi temperatūra – lydi vis daugiau žmonių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė paaiškina, kad rudenį peršalimą dažnai lemia daugelio veiksnių visuma, tačiau net ir pati aplinka tampa palankesne terpe plisti virusams.

„Kai esame žmonių būryje, pavyzdžiui, mokykloje ar darbe, virusai plinta labai greitai, nes jų dalelės patenka bene visur ir ant paviršių ar odos gali išgyventi beveik visą parą. Dėl šios priežasties neretai klasėje suserga keletas ar daugiau mokinių, o darbe – kolegų. Simptomai išryškėja per keletą dienų ir gali tęstis apie savaitę. Tačiau vis dar pastebiu, kad pajutus peršalimo simptomatiką, ne visi pacientai gydosi teisingai, kas lemia, kad kai kurie simptomai tęsiasi ilgiau arba atsiranda tokių komplikacijų kaip ausies uždegimas, sinusitas, išsivysto kitos kvėpavimo takų ligos“, – sako ji.

Vaistininkė įvardija 3 dažniausias peršalimo metu daromas klaidas ir ragina į tai nenumoti ranka.

Pirmoji klaida: ignoruojami simptomai ir tęsiamos įprastos veiklos

V. Bečelytė atskleidžia, kad pacientai dažnai sako „čia tik paprastas peršalimas“ ir jausdami lengvesnius simptomus toliau eina į darbą, veda vaikus į mokyklą, užsiima kitomis įprastomis veiklomis. Vaistininkė įspėja, kad taip elgdamiesi žmonės perduoda virusą kitiems asmenims, kuriems simptomai gali būti ryškesni ir pavojingesni, be to, gali ilgiau sirgti.

„Jei nėra temperatūros, dažnas į peršalimą numoja ranka. Vis dėlto vien tai, kad užsikrėtėme virusu ir jaučiame simptomus, reiškia, kad organizmo imuninė sistema veikia ne taip gerai. Kuo daugiau dėmesio skirsime poilsiui, kokybiškam miegui, pakankamam vandens ir arbatų suvartojimui, subalansuotai mitybai ir simptomų kontrolei – tuo greičiau vėl jausimės sveiki. Kartais tereikia keletą dienų leisti sau pabūti namuose ir simptomai pamažu palengvėja. Kitu atveju, jei toliau išlaikome įprastą aktyvumą, organizmas neturi pakankamai progų sustiprėti“, – pataria ji.

Antroji klaida: gydymasis nepatvirtintais ar netinkamais metodais

Dar viena klaida, kurią anot vaistininkės V. Bečelytės daro nemažai žmonių, – nesigydo arba gydosi netinkamai. Ji pasakoja, kad kai kurie žmonės, susirgę peršalimu, pasikliauna tik liaudiškais ir mokslu nepagrįstais gydymo metodais: į nosies landą deda česnako skilteles, kojų padus įtrina spiritu ar kiša svogūną į kojines.

„Tam tikri liaudiški metodai iš tiesų gali palengvinti peršalimą, tačiau tai dažniausiai susiję su vitaminais ir antioksidantais turtingų maisto produktų valgymu ar vaistažolių arbatomis. O tokie metodai, kaip, pavyzdžiui, česnako skiltelių dėjimas į nosies landą, taip tikintis sumažinti slogą, gali būti netgi žalingas dėl gleivinės pažeidimo tikimybės“, – įvardija vaistininkė.

Ji priduria, kad, kalbant apie netinkamą gydymą, vis dar pasitaiko žmonių, kurie vartoja antibiotikus. V. Bečelytė atkreipia dėmesį, kad to daryti griežtai negalima – antibiotikai neveikia virusų. Negana to, vartojant tokius stiprius vaistus ne pagal paskirtį, galima dar labiau susilpninti organizmą.

Trečioji klaida: nepakankamai stiprina organizmą

Vaistininkė V. Bečelytė pabrėžia, kad susirgus peršalimu, organizmui reikia sustiprėti, todėl vertėtų daugiau dėmesio skirti su maistu gaunamiems vitaminams ir antioksidantams: vitaminui C, cinkui, selenui, kvercetinui.

• Vitamino C daug turi paprikos, brokoliai, obuoliai, imbieras, kopūstai.
• Cinko galima gauti iš mėsos, grybų, lęšių, riešutų ir sėklų.
• Seleno – iš žuvies, ypač tuno, viso grūdo produktų, taip pat grybų ir mėsos.
• Kvercetino galima rasti obuoliuose, uogose, raudonuosiuose svogūnuose, paprikose, pupelėse, špinatuose.

„Natūralu, kad pasibaigus vasarai kai kurių minėtų produktų gauti gali būti sunkiau, o ir jų kokybė bei maistingumas gali skirtis nuo užaugintų lietuviškuose soduose. Tačiau verta atkreipti dėmesį į mūsų sezonines daržoves – neretai jos turi pakankamai naudingų maistinių medžiagų. Juk lietuviškų obuolių, kriaušių, slyvų, grybų ir kitų gėrybių dabar įsigyti daug lengviau. Visgi svarbu suprasti, kad suvalgius keletą daržo gėrybių organizmas nesustiprės, mat tokią mitybą reikia išlaikyti ilgą laiką. Todėl nemažai pacientų, žinodami savo mitybos trūkumus kreipiasi į vaistininkus ar gydytojus ir konsultuojasi dėl reikalingų maisto papildų“, – vardija V. Bečelytė.

Vaistininkė priduria, kad sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, geras miegas, streso valdymas padeda stiprinti natūralią organizmo apsaugą, apsisaugoti nuo virusų ir greičiau pasveikti. O tiek peršalus, tiek sergant kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis labai svarbu apie savo savijautą kalbėtis su gydytoju ar vaistininku ir pasirinkti tinkamus sprendimus sveikatai pagerinti.