Tinginystė! O gal liga?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažniausiai nustatomas vaikams. Tačiau apie 60 proc. jų dėl šio sutrikimo kenčia ir suaugę. Šie žmonės negali susikaupti, iki galo atlikti darbų, dėl to sėkmingai nesiklosto jų karjera, kyla rūpesčių asmeniniame gyvenime. Iki šiol mūsų šalyje šiems žmonėms pagalbos beveik nebuvo.

Reklama

Vadino plevėsa

„Vaikystėje buvau gabus, tačiau nemotyvuotas, negalėdavau padaryti darbo iki galo, visi pastebėdavo mano žioplas klaidas. Tėvams tai nepatiko, bet nieko su savimi negalėjau padaryti, – pasakoja 29-erių vilnietis Vytas. – Kai mokiausi paskutinėse klasėse, man ėmė nebepatikti mano elgesys, norėjau mokytis geriau, padaryti daugiau, bet nesisekdavo. Buvau išsiblaškęs, pradėjau pastebėti, kad labai sunku susikaupti. Atsisėdavau dirbti, o galva būdavo visiškai tuščia, užtat vidinė akis šokinėdavo nuo dirgiklių išorėje – garsų, vaizdų – prie dirgiklių viduje, jei išorėje jų neberasdavo. Buvau lyg televizorius su vienu metu įjungtais visais kanalais. Mane vadino tinginiu, plevėsa. Tai labai žeidė, nes nenorėjau toks būti.“

Vis dėlto Vytas mokyklą baigė gana gerais pažymiais, kaip jis sako, ne todėl, kad daug dirbo, o todėl, kad užteko gabumų, ir įstojo studijuoti tiksliųjų mokslų. Universitete jis suprato, kad situacija yra sudėtingesnė, nei buvo manęs, – reikėjo kelti tikslus, planuoti laiką, sistemingai dirbti, o jo organizaciniai gabumai buvo niekiniai.

„Ilgai maniau, kad neturiu valios, tačiau pastebėjau, kad jos užtekdavo tris kartus iš eilės įlįsti į šaltą dušą, bet pritrūkdavo padaryti ką nors kita“, – pasakoja Vytas. Todėl jis ėmė ieškoti patarimų, kaip tvarkyti laiką, tačiau, kad ir ką būtų daręs, situacija nesitaisė. Susikaupti ir padaryti darbą iki galo pavykdavo tik paskutinę minutę. Tokia darbo strategija padėjo jam baigti bakalauro studijas, bet nebeveikė pradėjus mokytis magistrantūroje, kai reikėjo intensyviai dirbti kiekvieną dieną.

„Visi laiko planavimai valandomis, ką kada darau, nepadėdavo, nors norėdavau ir stengdavausi. Supratau, kad galiu sugalvoti, ką noriu daryti, ir netgi pradėti daryti, bet negaliu rasti motyvacijos kiekvieną dieną sistemingai dirbti, ir kad bus dar blogiau, kai pradėsiu ieškoti darbo. Tai buvo kritinis momentas, kai supratau, kad man tikrai kažkas negerai“, – prisimena magistrantūros studijas priverstas nutraukti vyras.

Vytui trukdė ir impulsyvumas: „Jei ką nors darau ir kas nors nutraukia mano dėmesį, pavyzdžiui, žinutė, pamirštu, ką dariau, ir atsiminti galiu tik po svaitės. Esu impulsyvus ir bendraudamas su kitais žmonėmis. Nebuvau mėgstamas vaikų, nes pasakydavau jiems ką nors nemalonaus, ką kitas žmogus būtų nutylėjęs. Ir dabar tebesu impulsyvus, tačiau labiau patyręs, todėl problemų kyla mažiau“, – pasakoja jis.

Jam sunku palaikyti santykius su kitais žmonėms, ypač jei žmogus nutolsta, dingsta iš akiračio, – jis nebegali rašyti žinučių, skambinti. Tada žmonės įsižeidžia.

Vytas internete ėmė ieškoti informacijos, kodėl jis toks. Net užsienio puslapiuose žinių nebuvo daug, o, lietuviškai radęs vienintelį straipsnį, ėmė ieškoti jo autorės.

Prieš dvejus metus, apimtas gilios depresijos, kad nesiseka tvarkyti savo gyvenimo, jis pateko į specialistų rankas. Šie nustatę, kad Vytas kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, ėmė jį gydyti.

Dabar Vytas teigia, kad jaučiasi nepalyginti geriau: „Anksčiau nebūčiau prisivertęs su jumis kalbėtis, – sako jis. – Esu mažiau impulsyvus, galiu susikaupti, padaryti kasdienius darbus. Dirbu ir keliu sau ilgalaikius tikslus, kur galėčiau tobulėti ir siekti karjeros – gyvenimas po truputį stojasi į vėžes.“

Vytas supranta, kad turės stengtis visą gyvenimą, tačiau dabar jis turi įrankių, kurie jam padeda susikaupti.

Pabosta ir darbas, ir žmonės

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, arba sutrumpintai ADS (angl. ADHD – attention and hyperactivity disorder), sergantys žmonės yra impulsyvūs, aktyvūs ir negali sukaupti dėmesio. Toks elgesys jiems sukelia daug rūpesčių ne tik mokantis ar dirbant, bet ir asmeniname gyvenime.

„Kai reikia padaryti projektą ar pasiruošti egzaminui, šie žmonės užsiima įvairiausia veikla. Pavyzdžiui, viena pacientė pasakojo, kad, turėdama padaryti darbą, įsijungia ne tik kompiuterį, bet ir radiją, tuo pat metu tikrina žinutes telefone, skaito knygą ir gaminasi valgyti, – pasakoja „IPS klinikos“ vadovė gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė. – Kartais mums visiems nesiseka susikaupti. Taip nutinka, jei esame pavargę, patiriame sukrėtimų, išgyvenimų, nes galvojame apie kitus svarbius dalykus. Tačiau jei taip yra nuo vaikystės, simptomai nuolatos kartojasi ir trukdo gyventi, pabaigti pradėtus darbus, – tai jau sutrikimas.“

Dažnai ADS serga jauni talentingi, entuziastingi, aukšto intelekto žmonės, tačiau jie skundžiasi, kad mokosi daugiau nei bendraamžiai, stengiasi, bet rezultatai būna prastesni nei kitų. Kadangi šie žmonės impulsyvūs, jiems viskas greitai nusibosta, taip pat ir santykiai.

„Jų jausmai greitai įsiplieskia, bet greitai ir atvėsta. Kai tik naujumas ir pažinties pradžioje pašokęs adrenalinas ima slopti, juos apima nuobodulys, tampa sunku puoselėti santykius su kitu žmogumi, jam atsiduoti, neužmiršti paskambinti ar nueiti į paskirtą pasimatymą, nors norisi. Panašiai atsitinka ir darbe – arba nuobodu, arba negali pritapti ar įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl jie dažnai keičia darbovietes.“ Dėl tokio chaotiškumo šie žmonės labai išgyvena, o, laikui bėgant, ima nuvertinti save, nes negali savęs pakeisti.

Galima paveldėti

Paprastai aktyvumo ir dėmesio sutrikimas prasideda vaikystėje ir dažnai būna paveldėtas – maždaug 40 proc. vaikų, kurių tėvai serga šia liga, irgi kenčia. Taigi, jeigu bent vienas iš tėvų serga ADS, vaikams tikimybė susirgti yra 4–10 kartų didesnė nei kitiems žmonėms. Paskutinės mokslinės publikacijos rodo, kad ADS simptomams didelę reikšmę turi ir ErbB4 geno pokyčiai. Šis genas atsakingas už neuromediatorių balansą galvos smegenyse ir darnų skirtingų galvos smegenų sričių veiklos koordinavimą.

Mūsų šalyje dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo iki šiol buvo gydomi tik vaikai. Tačiau yra žinoma, kad apie 60 proc. jų liga kankina ir suaugus. Manoma, kad šis sutrikimas gali varginti nuo 3 iki 7 proc. suaugusiųjų.

Gydytoja teigia, kad vidutinis jos pacientas yra jaunas – studentas ar neseniai baigęs studijas, dažnai dirba su informacinėmis technologijomis, daug programuotojų, jis yra aukšto intelekto, nebijo ieškoti sprendimų, kreiptis pagalbos ir yra atviras. Bet ligos dažnis nepriklauso nuo šalies technologinio išsivystymo ar asmenų gyvenimo bei darbo intensyvumo. Daug kas gali manyti, kad su šiais žmonėmis sunku dirbti, tačiau taip nėra. Jie motyvuoti, visomis jėgomis stengiasi atlikti darbą.

„Iki pasiekia psichiatrą, jie būna nuėję ilgą savęs pažinimo, bandymo susivaldyti ir informacijos paieškos kelią. Paprastai jie jau būna pradėję sportuoti, nes pastebi, kad tai padeda, sveikai maitinasi ir pan.“, – pasakoja specialistė.

Nustato tik specialistai

Manoma, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimo atsiradimui turi reikšmę genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Svarbus veiksnys yra gyvenimas užterštoje aplinkoje, maisto, kuriame yra daug pesticidų ir herbicidų, sunkiųjų metalų vartojimas neštumo metu; taip pat motinos rūkymas, alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas besiformuojant vaisiui. Taip pat ligos atsiradimui įtakos gali turėti labai mažas naujagimių svoris, neuroinfekcijos ankstyvoje vaikystėje, pavyzdžiui, erkių pernešamos borelijos, nuo kurių susergama Laimo liga.

Dažnai sergantieji ADS kenčia ir nuo depresijos, nerimo sutrikimų, bipolinio sutrikimo, t. y. kartais juos apima depresija, o vėliau pakili nuotaika, euforija. Vis dėlto, pasak psichiatrės, tai skirtingos ligos – bipolinio sutrikimo paūmėjimo metu žmogus būna labai aktyvus, greitų judesių ir pagreitėjusio minčių srauto, išsiblaškęs, tačiau jam pakili būsena praeina, o ADS varginamiems žmonėms ne toks stiprus, švelniau pasireiškiantis impulsyvumas, hiperaktyvumas, dėmesio nekoncentravimas tęsiasi visą gyvenimą.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą suaugusiems gali nustatyti tik patyrę specialistai. Vakarų šalyse, įtarus ADS, pacientai yra siunčiami į specializuotus centrus diagnozei patvirtinti ir kompleksiškai gydyti.

„Suaugusiems ADS dažniausiai nustatomas iš klinikinių simptomų. Svarbu, kad simptomai atsiranda vaikystėje, nes jeigu žmogus normaliai mokėsi ir gyveno be problemų iki dvidešimties metų ir tik tuomet atsirado į ADS panašūs simptomai, tai greičiausiai bus kitų ligų, pavyzdžiui, nerimo ar ažituotos depresijos, pradžia arba perdegimo sindromas. Dėl to mes prašome, kad pacientai arba atsivestų savo vyresnius šeimos narius, arba sužinotų kiek įmanoma daugiau apie savo vaikystėje patirtus simptomus,– sako pirmojo Lietuvoje specializuoto suaugusiųjų dėmesio ir aktyvumo sutrikimo gydymo centro vadovė T. Kuntelija-Plieskė, kuri studijavo ir gydymo praktikos įgijo Didžiojoje Britanijoje. – Taip pat centre atliekami diagnostiniai testavimai ir tyrimai, kad nustatytume, ar sutrikimo nesukėlė organinė priežastis, pavyzdžiui, galvos smegenų traumos ar neurologinės ligos bei neuroinfekcijos.“ Atpažinus ligą, pacientams galima padėti.

Gydomi įvairiai

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys suaugusieji gydomi įvairiais būdais. Vienas iš veiksmingiausių simptomų valdymo būdų yra vaistai, kurie padidina neuromediatorių dopamino ir noradrenalino kiekį galvos smegenyse. Yra duomenų, kad šiems pacientams yra sumažėjęs minėtų neuromediatorių kiekis tam tikrose galvos smegenų srityse, pavyzdžiui, prekaktinėje žievėje, kuri atsakinga už kompleksinį dėmesio ir veiksmų planavimą. Todėl smegenys, gaudamos per mažai minėtų neurohormonų, nepakankamai stimuliuojamos. Pacientui ėmus vartoti vaistų, savijauta pasikeičia labai greitai, ir jie nurimsta.

„Kartais pacientai sako, kad dėl vaistų patyrė iki tol jiems nepažintą būseną – atliko darbą iki galo, jų nebetrikdo, kad tiksi laikrodis, už sienos kalba žmonės ar gatve važiuoja automobiliai“, – pasakoja psichiatrė.

Tačiau vaistai veikia tik tam tikrą laiką. Jiems nustojus veikti, žmogus grįžta į ankstesnę būseną. Be to, vaistų negalima vartoti nuolatos. Todėl labai svarbu, kad žmogus išmoktų ne tik prisitaikyti prie simptomų, bet ir juos valdyti. Tam padeda kognityvinė elgesio terapija (individuali ir grupinė). Per 13-kos susitikimų ciklą su specialistu pacientai išmoksta valdyti labiausiai varginančius simptomus.

Šiuolaikinis mokslas pateikia vis daugiau įrodymų, kad mikrobiomas – žarnyno mikroflora, ten esančios bakterijos taip pat daro didelę įtaką psichiniams procesams. Todėl asmenims, sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, siūloma vengti pridėtinio cukraus, daugiau energijos gauti iš riebalų, o ne iš angliavandenių (ketogeninė dieta). Taip pat pastebėta, kad kai kurie maisto papildai, tokie kaip cinkas, magnis, B grupės vitaminai, omega 3 riebalų rūgštys, L-tirozinas, irgi gerina gebėjimą sukaupti dėmesį.

„Taikome ir neurogrįžtamojo ryšio terapiją – užrašius elektroencefalogramą, analizuojama, kokios smegenų elektrinio aktyvumo bangos vyrauja. Pastebėta, kad esant ADS būna padidėjęs lėtųjų Teta bangų aktyvumas, tuomet žmogus yra svajingas, išsiblaškęs. Kai ima dominuoti aukštosios beta bangos arba beta 3, žmogus yra labai nerimastingas, sudirgęs, hiperaktyvus. Gerai, kad smegenis, kaip ir raumenis, galima „treniruoti“ – pacientai išmoksta slopinti nepageidaujamų ir skatinti produktyvių bangų aktyvumą. Terapija veiksminga taikant ją kompleksiškai kartu su kitais gydymo būdais. Ji plačiai taikoma ir Vakarų šalyse, iš artimiausių – Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje, Lenkijoje. Dabar – ir Lietuvoje“, – teigia specialistė.