Tibeto medicinos pagrindas – išsivadavimas iš proto nuodų(2)

Unikalią tūkstantmečių tradiciją išsaugojusi tolimos kalnų šalies medicina gali pasirodyti svetima ir egzotiška mums įprastos modernios, įrodymais pagrįstos medicinos kontekste. Tačiau Lietuvoje šiomis dienomis viešintis tibetietis gydytojas Nida Čenagtsang sako, kad tradicinė Tibeto medicina yra kur kas artimesnė moderniajai, negu būtų galima pamanyti. Visgi, nors būdamas artimas įrodymais pagrįstai medicinai, tibetietiškas požiūris į žmogaus sveikatą lieka išskirtinis ir unikalus. Nida Čenagstang pabrėžia, kad šiuolaikinis žmogus būtų sveikesnis dvasiškai ir fiziškai, jeigu tik pasinaudotų per tūkstantmečius patikrintais paprastais tibetietiškos medicinos elementais.

Reklama

Budizmo kontekstas

Azijos šalyse paplitusios trys tradicinės medicinos sistemos – tradicinė ajurvedinė Indijos, tradicinė Kinijos ir tradicinė Tibeto medicinos sistema. Gilias istorines šaknis turinti Kinijos medicina žinoma ir Vakaruose, bene labiausiai žinomas vienas iš jos metodų – akupunktūra. Ajurvedinė, Indijos medicina pastaraisiais dešimtmečiais taip pat išplito Vakaruose. Gydytojas skuba pabrėžti – bet kokia tradicinė medicina yra gera, jeigu tik ji praktikuojama. „Senovės graikų, indų, kinų – bet kuri. Visų jų principai panašūs – tai holistinis požiūris į žmogų, dėmesys dvasinei būklei, judėjimui, mitybai“, – teigė jis.

N. Čenagtsang pasakoja, kad tradicinė Tibeto medicina, turinti Indijos, ir Kinijos medicinos elementų, vis tik didžiąja dalimi yra savita ir išbaigta sistema. Iš minėtų trijų Azijos medicinos sistemų ji Vakarų šalyse paplitusi mažiausiai, tačiau pastaruoju metu tampa žinomesnė, vis daugiau vakariečių ją išmėgina praktikoje, o išmėginę nustemba. „Pasaulyje paplitęs Tibeto įvaizdis susijęs su budizmu, dvasingumu, kalnais ir vienuoliais. Todėl daugelis Tibeto mediciną tapatina su religiniu budizmu. Realybėje tai skirtingos plotmės – tradicinė Tibeto medicina yra artimesnė moderniai, šiuolaikinei medicinai, – kalba N. Čenagtsang. – Tradicinėje Tibeto medicinoje yra 10 studijų, kurias mes vadiname mokslais – penki svarbiausi ir penki mažiau svarbūs, papildantys pagrindinius. Budizmas yra vienas iš penkių bazinių mokslų, ir čia jis suvokiamas ne kaip religija, o proto prigimtį, jo veiklą ir ryšį su kūnu nagrinėjančios studijos. Žvelgiant Vakarų medicinos akimis, jos būtų artimos psichologijos mokslui“.

Dėmesio centre – protas

Kokia proto prigimtis? Kas yra mąstymas, mintys? Kaip protas susijęs su kūnu? Tai fundamentalūs budizmo klausimai, o siauresne prasme – tibetietiškos medicinos dalies, vadinamos vidiniu mokslu, objektas. „Budistų, o ir tibetietiškos medicinos dėmesio centre – protas, – kalba N. Čenagtsang. –  Jis lemia mūsų veiksmus, pasirinkimus ir sveikatą – viską. Būtent protas yra tiek laimės ir sveikatos, tiek kančios ir ligų šaltinis. Taigi, jeigu sugebėtume pažvelgti į savo proto veiklą, ją suvokti ir valdyti, sugebėtume lemti ir savo sveikatą, laimę ir kančią“.

Tibeto medicina moko, kad yra trys didžiausi proto nuodai ir taip pat trys daugumos ligų priežastys – prisirišimas, troškimas ir pyktis.

Tiek budistinėje tradicijoje, tiek Tibeto medicinoje tikima, kad dvasinė kančia yra sunkesnė už fizinę, o visų kančių priežastys susijusios su proto veikla. „Žmonės, neturintys kojų, jaučia kojų skausmus. Žmonėms, neturintiems rankų, skauda rankas. Tai vadinamieji psichosomatiniai skausmai. Galime neaptikti skausmo savo kūne, bet visada jį rasime savo prote. Ir beveik visada rasime jo priežastis. Rūkymas, – pateikia pavyzdį N. Čenagtsang. – Anksčiau ar vėliau jis sukels kančią. Rūkymas yra absoliučios daugumos plaučių vėžio, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastis. Bet juk rūkymo priežastis – mūsų nesuvaldytas protas, o paprasčiau tariant –  kvailumas, leidęs sukurti iliuziją, kad cigaretės mūsų kūnui teikia malonumą ir atsipalaidavimą“.

„Albertas Einšteinas yra pasakęs; yra tik du begaliniai dalykai – žmonių kvailumas ir visata, tiesa, dėl pastarosios jis nėra toks tikras. Daugybė žmonių rūko manydami, kad rūkymas padeda atsipalaiduoti, bendrauti, išsivaduoti nuo streso. Bet juk yra atvirkščiai. Rūkymas sukelia stresą ir kančią. Bet tai tik vienas, nors labai ryškus pavyzdys. Tą patį galima pasakyti apie alkoholį, nesveiką mitybą, bet kokius kitus žalingus įpročius. Visų jų pirminė priežastis glūdi mūsų liguistuose protuose. Todėl būtina atlikti tam tikrus proto lavinimo pratimus, pavyzdžiui, meditaciją. Nuolat praktikuojama meditacija galima ne tik atlikti tam tikrą holistinę savęs diagnostiką, bet ir atsikratyti daugelio priklausomybių. Labai džiugu, kad ir Vakarų mokslininkai yra atlikę daugybę meditacijos poveikio žmogui tyrimų ir šį poveikį patvirtinę“, – sako N. Čenangstang.

Proto higiena

Tibeto medicina nagrinėja, kaip liguistas protas atakuoja kūną ir sukelia daugybę problemų. Psichologinis stresas sukelia daugelį fizinių kūno sutrikimų – nuo imuninės sistemos nusilpimo ir depresijos iki skrandžio opos. O tai, ar įvairiausi faktoriai sukels stresą, vėlgi priklauso nuo proto būsenos. Pasak gydytojo, technologiškai išsivysčiusiose šalyse, kurių visuomenės nuolat skuba ir yra veikiamos daugybės proto dirgiklių, depresija pasiekė epidemijos mastą. Norint jos išvengti, būtina siekti proto ramybės. „Mes rūpinamės savo kūno higiena, valome dantis, plauname rankas. Higiena turime rūpintis nuolatos. Ir tą patį turime daryti su savo protu. Juk jame laikome daugybę nuodų – pykčio, nuoskaudų, rūpesčių, baimių. Išsivadavimas iš šių proto nuodų – vienas kertinių visos Tibeto medicinos pagrindų. Proto higiena būtina ne tik pacientams, ji būtina visiems sveikiems žmonėms. Laimei, ir modernioji Vakarų medicina yra susirūpinusi proto higiena ir šioje srityje vykdo daugybę tyrimų“, – kalba N. Čenangstang.

Kaip tai padaryti?

N. Čenangstang teigimu, visiems prieinamos natūralios proto higienos priemonės – meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai. „Nėra tiek svarbu, pagal kokią sistemą medituojate. Ar pagal tibetietišką, ar, tarkime, korėjietišką tradiciją. Svarbu tiesiog tai daryti, rasti gerą mokytoją, iš kurio būtų galima išmokti meditacijos. Tas pats ir dėl jogos. Jeigu kalbame apie jogą, Vakaruose jos suvokimas iškreiptas. Daugelis mano, kad joga – tik jauniems, gerai fiziškai pasirengusiems žmonėms. Dažnai išgirstu – „o, ne, aš tam per senas, juk jos pozos tokios sudėtingos“.

Pasak gydytojo, tai tiesa, jeigu kalbama apie aukščiausio lygio, profesionalią jogą. Bet pamirštama, kad yra medicininė gydomoji joga, tinkama visiems. „Italijoje turiu 90-metį pacientą, turintį daugybę sveikatos problemų. Jis beveik negali judėti, bet gali judinti liežuvį. Paskyriau jam liežuvio jogą, ir jis laimingas ją praktikuodamas“, – kalbėjo  N. Čenangstang.

Gydytojo teigimu, Vakaruose mokslas vis geriau susipažįsta su meditacijos poveikiu protui ir kūnui. „Netgi atskiras mokslas – kontempliatyvioji neurologija didele dalimi yra mokslas apie meditaciją. JAV Vyriausybė pastaraisiais metais skiria milijonus dolerių šios srities tyrimams, ir tai yra puiku. Nes meditacija – labai natūralus dalykas, lydintis žmogų nuo jo atsiradimo. Dar kartą pabrėžiu – visos meditacijos yra geros, nesvarbu ar tai budistinė, ar induistinė meditacija, ar tiesiog meditacija, suvokiama kaip proto lavinimo pratimas be jokios ideologijos“.

Gydytojo teigimu, patyrę medituotojai sugeba išmokti apsiginti ir nuo streso, ir nuo depresijos, ir nuo fizinio skausmo, jeigu jis tik kyla.

Nutolimo nuo gamtos pasekmės

Kaip ir dera darnoje su gamta gyvenančios kalnų šalies atstovui, jis kritikuoja dėl jaunystės, sekso ir vartojimo pamišusią, nežinia kur einančią visuomenę. „Skubėdami gyventi ir nuolat blaškomi įvairių dirgiklių dvasiškai nuskurstame. Tiesa, yra žmonių, tikinčių Dievą ir gyvenančių ramiai bei nuolankiai. Bet dauguma mano, kad tai kvaila. Tikima galia, pinigais, valdžia. Tikima, kad to ir reikia siekti, o jeigu nesieki – esi keistas, – kalba N. Čenagstang. – Siekiant minėtų tikslų, leidžiama pasitelkti apgaulę arba bent tam tikras „pilkosios zonos“ priemones – kas gali suprasti, supras –  daugeliui šiandien tai atrodo normalu. Aplinka, gamta suvokiama nebe kaip žmogaus būties pagrindas, o jo tarnaitė – kažkas, ką galima beatodairiškai išnaudoti, siekiant savo iliuzinio vartotojiško komforto. Bet, man atrodo, žmonija dar turi laiko pakeisti savo požiūrį ir suprasti savo vietą gamtoje“.

Gydytojas nurodo, kad meditacija šiame kontekste yra šis tas daugiau negu tik sveikatos priemonė. „Anksčiau kalbėjau apie meditaciją, kaip apie gydymosi metodą. Bet gera meditacija visada bus ir savęs įvertinimo aplinkoje būdas. Pasitikrinimo, ar teisingai gyvenu, ar teisinga kryptimi einu. Jeigu ne – tos krypties pakeitimo būdas“, – sakė N. Čenagstang.

Nurodo moderniosios medicinos ydas

N. Čenagtsang  sako, kad jam patinka moderni medicina, o daugeliu atveju ji yra nepakeičiama. Tačiau gydytojas atkreipia dėmesį, kad žmonių lūkesčiai mokslu ir technologijomis pagrįstiems sveikatos sprendimams yra pernelyg dideli. Pernelyg pasitikėdami modernia medicina, daugelis žmonių numoja į savo atsakomybę už savo pačių sveikatą. Pasak N. Čenagstang, daugelyje Vakarų pasaulio šalių medicinai pernelyg susitapatinus su verslu stinga motyvacijos rūpintis ligų prevencija, mat uždirbama būtent iš ligų gydymo.

„Aš ją modernią mediciną praktikuoju taip pat, kaip ir minėjau, ji turi daugybę sąsajų su tradicine Tibeto medicina. Bet negaliu sutikti su ja visu 100 proc. Mokslą ir technologijas kartais lydinti korupcija, netgi apgavystės neigiamai veikia visą medicinos sistemą. To paveikti, vartojame pernelyg daug įvairiausių piliulių. Jau antikiniais laikais buvo žinoma, kad vaistą nuo nuodo skiria tik jo dozė. Galime apversti šiuos žodžius – jeigu žinome, kiek ir kaip naudoti nuodų, jie bus puikūs vaistai. Tačiau šiais laikais vaistai pernelyg dažnai vartojami kaip nuodai. O natūralios medicinos priemonės, tokios kaip meditacija, joga, akupunktūra, yra laikomos „nerimtomis“, jos yra moderniosios medicinos paribiuose, nepaisant surinktų daugybės mokslinių duomenų apie jų efektyvumą“, – sako N. Čenangstang.

Svarbu klausti

N. Čenagstang, paklaustas apie dalies žmonių, prisistatančių natūraliosios medicinos žinovais,  propaguojamus apgavikiškus „gydymo“ metodus, pabrėžė, kad priimamus sprendimus dėl savo sveikatos būtina tikrinti. „Taip, detoksikacinės vonelės – apgavystė – į „Vakarų Lietuvos medicinos“ klausimą atsakė N. Čenagstang. –  Dar Albertas Einšteinas siūlė nepasitikėti bet kuo, o klausti, klausti ir dar kartą klausti. Klauskite, tikrinkite, atsirinkite“.

Apie gydytoją Nidą Čenagtsang

Gydytojas Nida Čenagtsang gimė Amde, Tibete. Susidomėjęs savo šalies tradicine medicina, jis pradėjo mokytis vietinėje Tibeto medicinos ligoninėje. Vėliau baigė Lhasos Tibeto medicinos universitetą ir dirbo Lhasos ir Lhoko ligoninėse. Gydytojas ypač daug dėmesio skiria seniesiems Tibeto gydymo metodams, ypač siekdamas atgaivinti išorinės terapijos tradiciją. Išleidęs daug straipsnių ir kelias knygas apie tradicinę Tibeto mediciną, gydytojas tapo pripažintu šios medicinos specialistu ir rytuose, ir vakaruose.

Mindaugas Savickas