Akmenų terapijos specialistas: „Mano laimės kelias – padėti pasaulio žmonėms“

„Akmuo gydo. Tai sena kaip pasaulis išmintis ir jos taip pat reikia nuosekliai mokytis“, – teigia ispanų keliautojas, natūraliosios medicinos terapeutas Agustin Alvarado Melo, šiuo metu apsistojęs ir dirbantis Lietuvoje. Kelionėse po Afriką, Gvinėją, Europos šalis jis atrado savo tikrąjį pašaukimą – būdą viešint bet kuriame pasaulio kampelyje padėti žmonėms spręsti sveikatos problemas. Kuo įdomi yra akmenų holistinė terapija? Kaip padėti sau pačiam? Ką žmogui duoda kelionės? Apie visa tai ir pakalbėjome.

Reklama

Akmuo gali padėti

Terapeutas teigia – jį visada traukusi netradicinė medicina: „Keliaudamas po kalnus radau didelį kvarco gabalą – buvau girdėjęs, jog jis turi galią padėti suprasti savo tikruosius tikslus, ir pajutau, kad laikas pradėti domėtis mineralogija“.

Pirmąsias šio mokslo žinias A. A. Melo gavo iš indėnų mapučių žiniuonės viešėdamas Čilėje.

„Mineralų holistinė terapija – akmenų ir kristalų skleidžiamas natūralių vibracijų poveikis, padedantis suaktyvinti kūne užsistovėjusias energijas, kurios provokuoja įvairius fizinius bei dvasinius negalavimus. Akmenų holistinės terapijos seanso metu tinkami akmenys išdėliojami ant paciento kūno, atsižvelgiant į tai, kuo pacientas skundžiasi. Gydydamas akmenimis naudoju ir mineralų eliksyrus, kuriuos pats gaminu. Ruošdamas eliksyrus atlieku tam tikrus veiksmus, tačiau jų nepavadinčiau ritualais. Medituoju, energetiškai išvalau akmenis, kuriuos naudoju eliksyrų gamyboje“, – paaiškina pašnekovas.

Pasak jo, gydymas taikant akmenis daugelyje pasaulio šalių yra oficialiai pripažintas kaip viena populiariausių alternatyvios medicinos šakų: „Tai gana aiškus dalykas. Nenorėčiau, kad žmonės apie tai galvotų kaip apie burtus ar raganystes. Akmuo gydo. Tai sena kaip pasaulis išmintis ir jos taip pat reikia nuosekliai mokytis“.

A. A. Melo atlikdamas gydymo seansus turimas akmenų holistinės terapijos žinias sieja su kol kas mūsų šalyje nevienareikšmiškai vertinamu Reiki metodu.

„Reiki – tai būdas padėti žmonėms rasti vidinę ramybę ir savitą laimės būseną be kančios. Šios terapijos seansų metu stiprinama vidaus organų veikla, harmonizuojamos kūne cirkuliuojančios energijos. Reiki metodas puikiai suderinamas su bet kokiu gydymu, daug kur jis oficialiai taikomas ligoninėse bei reabilitacijos klinikose“, – teigia ispanas.

Reikia žinoti akmenų savybes

„Dažniausiai ne žmogus pasirenka akmenį, o akmuo pasirenka žmogų. Renkantis tinkamą akmenį, kiekvieną jų reikėtų palaikyti suspaudus delne bent 5 minutes ir, įsiklausius į savo kūno kalbą, stebėti, kokius pojūčius, emocijas jis sukelia“, – pataria holistinio gydymo akmenimis specialistas.

Akmenims panaudoti esą daug būdų: siekiant, kad neigiama energija, pavyzdžiui, skleidžiama kompiuterio, būtų pakeista teigiama, reikėtų šalia jo turėti ametistą ar Himalajų druskos akmenį, namų apsaugai reikia turėti juodąjį turmaliną. Ametistas gali būti naudingas ir tiems, kurie nori sapnuoti aiškesnius ir skaidresnius sapnus – tiesiog tada mineralą rekomenduojama pasidėti po pagalve.

A. A. Melo teigia, jog mažiems vaikams labiausia tinka rausvasis krištolas – jis padeda susipažinti su pasauliu, skleidžia meilės, harmonijos bei taikos vibracijas.

„Mano žiniomis, pats galingiausias Lietuvoje randamas akmuo, mineralas yra gintaras. Jis turi gydančių savybių, padeda išvalyti mūsų emocijas valdantį energetinį centrą, nes juk dabar dauguma dažniausiai pasikartojančių fizinių bei protinių negalavimų yra emocinės kilmės. Gintaras taip pat stiprina Chi gyvybinės energijos centrą. Kasdien nešiojamas gintaras stiprina žmogaus ryšį su motina žeme ir visomis aplink esančiomis gyvomis būtybėmis“, – patarimais dalijasi ispanas.

Nereikia mokėti kalbos, kad suprastum žmones

„Esu žmogus, kuris nevertina žodžių. Tikiu universalia – emocijų kalba. Tai, ką žmogus jaučia, visada matyti, kad ir kokia kalba jis kalbėtų. Toks požiūris ištrina sienas ir ribas bei labai padeda man darbe. Tik emocija. Tik jausmas“, - nustebina A.  A. Melo, bendraujantis tik gimtąja ispanų kalba.

Į Lietuvą pirmą kartą atvykęs keliautojas apsistojo pas draugus lietuvius ramiame priemiestyje ir darbui išsinuomojo kabinetą viename pajūrio grožio centre: „Galėsiu padėti lietuviams užsiimant tuo, ką geriausiai moku“, - džiaugiasi pašnekovas.

„Jau pastebėjau, kad lietuviai, nors labai svetingi ir nuoširdūs, mažai myli save – visą skausmą jie linkę kaupti savyje ir taip įgyja nemažai sveikatos problemų. Nežinau, kiek laiko čia praleisiu. Būsiu tol, kol jausiu, jog turiu čia būti – kol būsiu reikalingas. Nemėgstu užsibrėžti finišo linijos, niekur neskubu. Mano tikslas – skirtingų žmonių ir kultūrų pažinimas. Dažniausiai keliauju vienas, tad kiekvienoje šalyje susipažįstu vis su kitais žmonėmis“, – pasakoja ispanas.

Sunkumai nepalaužė

Anot A. A. Melo, gyventi tik su lagaminu, tiksliau – su kuprine, visiškai nesunku: „Iš tikrųjų žmogui beveik nereikia materialiojo turto. Su savimi turiu tik reikalingiausius daiktus, ir nepasakyčiau, kad man ko nors trūksta“.

Keliautojas atskleidė, kad tokį gyvenimo būdą pasirinko pirmą kartą išvykęs į Afriką, į Gvinėją pagal kontraktą dirbti elektriku. Gvinėjoje A. A. Melo praleido šešis mėnesius – čia jis dirbo už dyką, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo, o tam, kad išgyventų, už maistą dirbo vietinių žmonių namuose įvairius darbus.

„Tuo laikotarpiu teko pamatyti ir šilta ir šalta: skanu ar neskanu, mėgstu ar nemėgstu, noriu ar nenoriu nebeegzistavo. Turėjau gelbėtis nuo alkio, teko paragauti keisčiausių patiekalų: beždžionių, krokodilų, gyvačių mėsos ir dar daug ko. Apie tai gyvendamas ramų gyvenimą Ispanijoje net nebūčiau susimąstęs“, - įspūdžiais dalinasi keliautojas.

Skaudžiausias įvykis nutikęs Gvinėjoje – užklupusi maliarija. „Gyvybę man išgelbėjo vietinis, apmokėjęs mano gydymą. Man labai pasisekė, nes daugybė žmonių miršta nuo maliarijos. 15 eurų – tiek reikėjo gydymui – toje šalyje yra dideli pinigai“.

Po šio atsitikimo pašnekovas nusprendė keisti savo gyvenimą iš esmės: „Grįžęs į Ispaniją sutvirtėjau, iki galo išgijau ir iškeliavau. Namų ilgiuosi retai, dažniausiai per didžiąsias šventes, kai žinau, kad visa didelė mano šeima susirenka prie vieno stalo, o aš negaliu būti su jais“.

Natūraliosios medicinos terapeutas teigia, kad visada prisimena jam padėjusį gvinėjietį ir dėl to niekada nenustato kainos už teikiamas paslaugas: „Žmonės mane paremia tiek, kiek gali. Juk tai, kas vienam – kapeikos, kitam gali būti milžiniška suma, galbūt net kainuosianti gyvybę“.

Net pats kalbintas pašnekovas nežino, kas turi nutikti, kad jis apsistotų vienoje šalyje: „Ispanai sako: „Niekada nesakyk, kad šito vandens niekada negersi“. Taip ir aš – negaliu pasakyti, dėl ko galėčiau atsisakyti kelionių, nes tai priklauso ne tik nuo manęs. Tai priklauso nuo laiko, nuo situacijos, nuo kitų žmonių ir nuo įvairiausių dalykų, kurie gali nutikti. Šiandien esu Lietuvoje ir tuo džiaugiuosi“.