Šeštadienis, 2024.06.22
Reklama

Tibetietis gydytojas: vegetarizmas ar žaliavalgystė tinka ne kiekvienam

bernardinai.lt | 2014-06-30 13:14:46

Gegužės pabaigoje Lietuvoje, Vilniuje, lankėsi tradicinės Tibeto medicinos gydytojas dr. Tsultrimas Kalsangas. Jis – vienas žymiausių šios srities  mokslininkų, Vakarų šalims pristatantis Tibeto  mediciną. Dr. T. Kalsangas  atvyko į Lietuvą kaip Dalai Lamos iniciatyva įkurto Tibeto medicinos instituto  Dharamsaloje atstovas.

2013 m. lankydamasis Lietuvoje Jo Šventenybė Dalai Lama XIV  išreiškė mintį, kad Vilniuje galėtų būti įsteigtas Tibeto medicinos ir kultūros centras, Lietuvos visuomenę supažindinsiąs su Tibeto kultūra, kuri yra daugiau nei tik budizmo religija. Tad dr. T. Kalsango  kelionės į Lietuvą tikslas buvo rūpinimasis tokio pobūdžio Tibeto medicinos ir kultūros centro steigimo reikalais. Savo vizito metu dr. T. Kalsangas  skaitė atviras paskaitas apie Tibeto mediciną plačiajai visuomenei, teikė individualias konsultacijas bei, nepaisydamas įtemptos dienotvarkės, rado laiko apsilankyti „Bernardinai.lt“ redakcijoje bei duoti interviu.

Grikių daigai
Algirdo Kubaičio nuotr.

Kokie pagrindiniai skirtumai tarp tradicinės Tibeto ir šiuolaikinės Vakarų medicinos?

Moderni medicina orientuota į kūnišką, materialų lygmenį, o Tibeto labiau susitelkusi į dvasinį, proto.

Taip pat skirtingi ir mokymosi procesai. Tibetietiškos medicinos mokomasi per patirtį, stebėjimą, ir tai labai skiriasi nuo moderniosios vakarietiškosios medicinos studijų.

Kalbant apie efektyvumą – Tibeto medicinoje gydymo procesas yra lėtesnis nei vakarietiškoje, tačiau Tibeto medicina labai tinkama chroniškoms ligoms ir problemoms gydyti.

Tibeto medicinoje labai daug dėmesio skiriama mitybai ir gyvenimo būdui, elgesiui bei dvasinei būsenai. Laikantis teisingos mitybos ir tam tikro gyvenimo būdo Tibeto medicina daug efektyvesnė.

Nors vakarietiškoji ir Tibeto medicinos labai skirtingos, tačiau galbūt jos galėtų papildyti viena kitą?

Manau, kad šių medicinos sistemų integravimas yra įmanomas. Dharamsaloje yra mūsų Tibeto medicinos institutas, o Delyje mūsų ligoninė, kur praktikuojama vakarietiška medicina. Ligoninėje yra tuberkuliozės skyrius. Tuberkuliozę sukelia bakterija, kurią reikia sunaikinti antibiotikais. Tačiau sprendžiant kitas problemas, susijusias su tuberkulioze, kaip antai, svorio, apetito praradimas, čia naudojama tradicinė Tibeto medicina. Taigi matome abiejų medicinos mokyklų integracijos pavyzdį.  Mūsų centro Dharamsaloje gydytojai dažnai lankosi Delio ligoninėje ir konsultuoja dietos bei gyvenimo būdo klausimais. Savo ruožtu šios ligoninės gydytojai lankosi mūsų institute, suteikdami informacijos apie pirmąją pagalbą ir pan. Taip pat mes naudojame stetoskopą, kraujospūdžio matavimo aparatą. Taigi, esama labai gero ryšio tarp Vakarų ir Tibeto medicinos.

Kokie pagrindiniai sveikos gyvensenos principai pagal Tibeto mediciną?

Labai svarbu suvokti, kad kūnas ir protas yra tarpusavyje susiję, sudaro visumą. Kai veikiamas protas, automatiškai paveikiamas ir kūnas. Norint būti sveikam labai svarbu mokėti nuraminti savo protą. Mąstymas turi būti  pozityvus, o elgesys mandagus. Reikia ugdyti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, atlaidumas. Ir tokia subalansuota proto būsena yra geros sveikatos prielaida. Taigi mes turėtume vengti pykčio, neapykantos, pavydo.

Kalbant apie kūną, labai svarbi mityba atsižvelgiant į jo konstituciją, tipą. Taip pat maisto  kiekis neturi būti nei per mažas nei per didelis, maistas turi būti vartojamas priklausomai nuo metų laikų ir šalies klimato.

Kalbant apie gyvenimo būdą, jis taip pat turi atitikti metų laikus. Tai padeda išlaikyti proto ir kūno pusiausvyrą.

Miegas turi būti labai gilus. Jo trukmė nėra tokia svarbi kiek gilumas. Tada pailsi protas ir kūnas.

Kalbate, jog reikia suvaldyti savo pyktį. Bet kaip tai padaryti? Arba pavydą? Juk nėra taip paprasta tiesiog imti ir mąstyti pozityviai.

Taip, tai nėra lengva ir nepavyksta automatiškai, tačiau žingsnelis po žingsnelio. Pavyzdžiui, kai esi supykęs ant kažko, turi įsisąmoninti, kodėl pyksti, pagalvoti apie tai. Mes manome, kad pykdami laimėsime, bet iš tiesų tik sugriausime save. Todėl supykus reikia analizuoti, kodėl aš pykstu, ir kitą kartą panašioje situacijoje tu pagalvosi, kad pykti yra negerai ir pamažu įprasi taip elgtis bei jį suvaldyti. Tai nėra taip paprasta. Tam reikia nuraminti protą, ir tai yra labai sunku. Destruktyvios emocijos kyla automatiškai, tam nereikia jokių pastangų. Bet konstruktyvios emocijos ateina lėtai. Čia reikia ugdyti atjaučiantį protą.

Vakarietiškas neurologijos mokslas taip pat tyrinėja pyktį. Kai kurie šios srities mokslininkai pripažįsta, kad žmonių, turinčių daugiau pykčio, imuninė sistema silpnesnė. Ir atvirkščiai, tų, kurie turi daugiau atjautos, ramesnį, taikingesnį protą, jų imunitetas stipresnis.

Koks jūsų požiūris į  Vakaruose populiarėjančią žaliavalgystę? Ar tai iš tiesų, kaip teigia jos apologetai, tinkamiausia žmogui dieta, garantuojanti gerą sveikatą?

Manau, kad tai priklauso nuo atskiro žmogaus, individualios kūno konstitucijos, nuo jo virškinimo sistemos. Tai nėra vienareikšmiška. Jei tavo virškinimo sistema stipri, tada gali suvirškinti termiškai neapdorotą maistą, bet jei ne – tada virtas maistas kur kas geriau. Ir apskritai virtas maistas yra geriau nei žalias, nes jis lengviau virškinamas.  Be to, verdant paprasčiausiai žūva bakterijos. Taigi termišką maisto apdorojimą diktuoja sveikas protas. Bet kai kurie žmonės sako, kad tada maistas netenka vitaminų. Tačiau jei tavo virškinimas nėra geras ir tu valgai žalią maistą, vitaminai vis tiek lieka nepasisavinti ir nesuteikia kūnui energijos. Tačiau ir virtame maiste vitaminai išlieka ir kadangi jis virškinamas daug lengviau, tai lengviau ir įsisavinami vitaminai.

Tibeto medicinoje apskritai labai daug dėmesio skiriama virškinimui, skrandžiui. Skrandis yra tarsi laukas, ir jei laukas derlingas, jame auga viskas, ką pasėjame. Jei laukas yra prastas, galime naudoti geriausias sėklas, bet neaugs niekas.

Taip pat labai svarbu valgyti atsižvelgiant į klimatą. Pavyzdžiui, jei žiemos šaltos, tau netiks termiškai neapdorotas maistas, o bus naudingas šiltas. Kūnas yra labai susijęs  su aplinka. Taigi turime maitintis ir elgtis priklausomai nuo jos ir metų laikų.

Kai kurie „mokslininkai“ teigia,  kad norint būti sveikam reikėtų atisakyti mėsos. Ką manote apie tai?

Tai taip pat labai individualu. Tiesa, vegetariškas maistas yra lengviau virškinamas, jis yra gerai kūnui, taip pat neskaudina kitų gyvų būtybių. Tačiau žmonėms, gyvenantiems  šaltame klimate, reikia daugiau energijos, todėl jie gali valgyti mėsą. Mėsa suteikia energijos ilgesniam laikui nei vegetariškas maistas. Pavyzdžiui, tibetiečiai, kurie gyvena Tibete, daugiausia valgo mėsą ir ryžius ar miežius. Tačiau gyvenantys Indijoje daugiau valgo vegetarišką maistą. Ar tu gali būti vegetaras ar ne  – priklauso nuo tavo sveikatos. Aišku, mėsos nereikia valgyti daug. Nes tai sunkiau virškinamas maistas. Bet vis dėlto tai labiausiai priklauso nuo žmogaus konstitucijos, jame vyraujančios energijos tipo. Todėl aš negaliu skirti tos pačios dietos ar vaisto skirtingų konstitucijų žmonėms. Tuo remiasi Tibeto medicina. Kiekvienas turi būti gydomas individualiai. Todėl labai svarbus bendravimas tarp gydytojo ir paciento. Jie turi drauge susėsti, kalbėtis, išklausyti vienas kitą. Nes mes esame socialiniai gyvūnai. Mums reikia bendravimo. Taip pat žinodamas savo konstituciją, savo tipą, gali išvengti daugelio ligų. Yra tibetietiškas posakis, jog turi vengti dviejų dalykų – netinkamos mitybos ir netinkamo gyvenimo būdo.

Vakaruose populiarėja neigiamas požiūris į skiepus. O kaip į skiepijimą žvelgiate jūs, kaip tradicinės Tibeto medicinos atstovas?

Apie skiepus daug  nežinau, nes nesu Vakarų medicinos specialistas. Bet šioje srityje atlikta labai daug tyrimų, todėl skiepai, mano nuomone, iš esmės yra saugus ir geras dalykas, padedantis išvengti ligos. Tai yra prevencinė priemonė, o žmonės, kurie šioje srityje dirba, yra atlikę daug ir gerų tyrimų. Skiepai neprieštarauja Tibeto medicinai, tačiau ji labiau akcentuoja dietą ir gyvenimo būdą, elgesį, siekiant išvengti  ligų.

Kalbino Jurga Žiugždienė

Bernardinai.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų