Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas. Kol kas jų siūlomų paslaugų efektyvumas abejotinas, nes tikimybė panaudoti saugomas ląsteles gydymui yra itin maža. Tad būsimieji tėveliai turėtų pirmiausia prašyti objektyvios, išsamios informacijos apie siūlomas paslaugas, jų efektyvumą ir tik tuomet priimti sprendimą – saugoti ar ne naujagimio virkštelės kraują šiuose bankuose. Juolab, kad tokios paslaugos kainuoja nemažai.

Reklama

Taip teigiama komiteto parengtose rekomendacijose, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į nėščiųjų, jų šeimų ir institucijų prašymus paaiškinti su virkštelės kraujo bankais susijusius etinius klausimus ir siekiant visuomenei pateikti objektyvią ir nepagrįstų lūkesčių nekeliančią informaciją.

„Privačiuose virkštelės kraujo bankuose vaikų kamienines ląsteles nusprendę saugoti tėvai turi suprasti, kad yra tik labai nedidelė tikimybė, jog šios ląstelės bus panaudotos jų vaikui gydyti. Taip pat įvertinti ir visus finansinius kaštus. Svarbu žinoti ir tai, kad iki šiol Lietuvoje virkštelės kraujo kamieninės ląstelės dar niekada nebuvo panaudotos gydymui ir, sunku prognozuoti, ar bus tai padaryta ateityje“, – sako Lietuvos bioetikos komiteto direktorius prof. Eugenijus Gefenas.

Komiteto vadovo E. Gefeno teigimu, nors mokslininkai tikisi, kad virkštelės kraują ateityje bus galima panaudoti įvairioms ligoms gydyti, kol kas dar anksti kalbėti apie kliniškai svarbų paties paciento virkštelės kraujo kamieninių ląstelių pritaikymą jam gydyti. Kol kas nėra sukurta ir vieningų gydymo metodikų.

Svarbu žinoti, kad vaiko išsaugotas virkštelės kraujas jam pačiam gali būti panaudotas labai retai. Gimdymo metu surinkto virkštelės kraujo kiekio dažniausiai pakanka tik žmonėms, kurių svoris ne didesnis nei 45 kg, gydyti. Tik 8–12 proc. virkštelės kraujo vienetų turi pakankamą kamieninių ląstelių skaičių 80 kg sveriančiam žmogui.

Šiuo metu Lietuvoje gydymui naudojamos tik iš suaugusių asmenų kaulų čiulpų ir periferinio kraujo išgautos kraujodaros kamieninės ląstelės. Specialistų teigimu, suaugusiųjų kaulų čiulpų kraujodaros ląstelių persodinimo teikiamos galimybės nenusileidžia ir pralenkia virkštelės kraujo persodinimo teikiamas galimybes.

„Žmonėms, kurie nusprendžia naudotis privačių pelno siekiančių bankų Lietuvoje ar kitose šalyse paslaugomis, turi būti suteikta pilna, objektyvi ir nepagrįstų lūkesčių nekelianti informacija apie dabartines saugomo virkštelės kraujo panaudojimo galimybes ir apmokėjimą. Šią informaciją turėtų suteikti nėščiąsias prižiūrintys medicinos darbuotojai“, – atkreipia dėmesį prof. E. Gefenas.

Specialistų teigimu, gimdymo metu virkštelės kraujas yra surenkamas į specialius uždarus ir sterilius indus, kurie išvežami saugoti į virkštelės kraujo banką, kur visa tai paruošiama šaldymui ir palaipsniui užšaldoma iki -190ºC temperatūros.

Lietuvos bioetikos komiteto duomenimis, tokios virkštelės kraujo bankų paslaugos (saugojimas) dešimčiai metų gali kainuoti maždaug nuo 2 tūkst. eurų.

Esant finansinėms galimybėms, galėtų būti remiamas ir skatinamas ne privačių, o viešųjų virkštelės kraujo bankų steigimas, kuriuose saugomos kamieninės ląstelės būtų prieinamos ne tik donorams ir jų šeimos nariams, bet ir kitiems visuomenės nariams gydyti.

Šios rekomendacijos suderintos su Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacija, Lietuvos gydytojų akušerių draugija ir Nacionaliniu transplantacijos biuru prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Norintiems išsamiau susipažinti su virkštelės kraujo bankų veiklos etiniais klausimais, detali informacija pateikiama Lietuvos bioetikos komiteto svetainėje: http://bioetika.sam.lt/index.php?2757970565.