Ketvirtadienis, 2025.05.15
Reklama

Aklų žmonių pasaulyje gali nebelikti

Šaltinis: vlmedicina | 2016-08-31 14:48:02

Pensilvanijos universiteto Šėjaus akių instituto klinikos mokslininkė Džina Benet (Jean Bennett) atsargiai tikisi, kad elementarus genų sukeitimo metodas, kurį jį išrado ir jau išbandė realiems pacientams, gali pasiteisinti gydant įvairias aklumo formas. Aklumo gydymui šiandien pasitelkiamos ir kamieninės ląstelės bei bioninės tinklainės, o mokslininkų ir gydytojų išsikelti tikslai ambicingi – iki 2020 m. įveikti aklumą. Nors laiko lieka nedaug, tačiau medicinos pažanga yra didžiulė, – įrodo žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje publikuojamas straipsnis.

Sundarbanų regiono Indijoje gyventojai sėdi užsidėję regos patikros lęšius. Asimo Silo vadovaujama akių gydytojų grupė į šį atokų upių išvagotą regioną atplaukia laivu. Gydytojai siekia sumažinti Indijos neregių skaičių, kuris šiuo metu siekia daugiau nei 8 mln.

Vienas naujausių gydymo metodų – genų terapija vykdoma dviem etapais. Visų pirma, tirpalas, kuriame yra gerybinis virusas su RPE65 genu, perduodančiu nurodymus regai būtinam baltymui, įšvirkščiamas prie pažeistų fotoreceptorių ląstelių. Tuomet virusas perduoda sveikus RPE65 genus ir šių genų baltymų produktai leidžia fotoreceptoriams paversti šviesą rega. Kitaip tariant, į sutrikimo pažeistą akį įterpiama sveika to paties geno kopija, kuri ir pašalina sutrikimus.

Šio metodo išradėja Dž. Benet ir kiti mokslininkai viliasi, kad koreguodami genų terapijos metodą netrukus gydytojai galės gana anksti – galbūt dar gimdoje – aptikti bei išgydyti ir kitus genetinius sutrikimus, taip užkirsdami kelią akių ligoms arba atitaisydami joms padarytą žalą. Tai būtų milžiniška pažanga ir didelis žingsnis į priekį, nes šiuo metu nemato maždaug vienas iš 200 pasaulio gyventojų, t. y. 39 mln. Dar 246 mln. mato taip prastai, kad gyvenime patiria vidutinių arba didelių apribojimų. Aklumas neretai daro įtaką ir šimtų milijonų žmonių, dažniausiai artimųjų, pasišventusių padėti neregiams, gyvenimams.

Diuko akių centro chirurgai deda implantą „Argus II“ į Karenos Braun akį. „Argus II“ aplenkia sutrikusias tinklainės ląsteles ir per optinį nervą siunčia į smegenis duomenis, gaunamus iš vaizdo kameros.

Regos pablogėjimą sukelia akių ligos bei sutrikimai, pavyzdžiui, struktūriniai pakitimai, ir senatvė, tačiau „National Geographic Lietuva“ duomenimis, maždaug 80 proc. atvejų ligoms galima užkirsti kelią arba jas pagydyti. Dauguma žmonių su sutrikusia rega gyvena besivystančiose šalyse (apie 90 proc.), tačiau visuomenei senstant akių ligų daugėja: 82 proc. neregių yra 50 metų amžiaus arba vyresni.

Nors genų terapija dar tik bandoma, daliai neregių vilties įžiebia ir kiti mokslo laimėjimai. Maždaug per pastarąjį dešimtmetį neregiams bent iš dalies susigrąžinti regą padėjo ir kitose dviejose srityse atliekami tyrimai: kamieninių ląstelių ir biomedicininių implantų. „Esama vis daugiau vilčių, kad sutrikusias tinklainės ląsteles, kurios dažnai sukelia aklumą, bus galima pakeisti arba atgaivinti kamieninėmis ląstelėmis – ankstyvojo vystymosi etapo ląstelėmis, dar netapusiomis akių, smegenų, rankų ir kojų sudedamosiomis dalimis. Taip pat neregiams nedidelės raiškos regą suteikia pirmosios kartos bioninės tinklainės – mikroschemos, vietoj sutrikusių tinklainės ląstelių renkančios ir sustiprinančios šviesą“, – rašoma žurnale.

Yra ir kita su akimis vykdomų tyrimų ir jų gydymo metodų pusė. Akims vis daugiau dėmesio skiriama dar ir dėl to, kad jose galima saugiai ir palyginti nesunkiai išbandyti gydymo priemones, kurias galbūt vėliau pavyktų pritaikyti kitoms organizmo vietoms.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Akys, Ligos ir sveikata
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Akies vėžiu susirgusio 1,5 m. Adomo mama: „Norėčiau pabusti iš šio baisaus sapno“
Klaipėdos rajone gyvenančio 1,5 metų Adomo šeima, pasak gydytojų, ištraukė nelaimingą bilietą. Prieš kelis mėnesius bern...
Planas apmokestinti sveikatos draudimą darbuotojams: keturi neretoriniai klausimai
Šiandien Vyriausybė svarstys siūlymą papildomai apmokestinti sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia savo darbuot...
Kova su antsvoriu: kada pakanka sveikos gyvensenos?
Naujausia visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 6 iš 10 gyventojų (63 proc.), susiduriančių su antsvoriu ar nutukimu,...
Kokie vaistai kelia didžiausią priklausomybės riziką ir kaip juos vartoti saugiai
Vartojate gydytojo paskirtus vaistus nuo lėtinio skausmo ar nerimo ir staiga pastebite, kad ankstesnių dozių simptomams...
Odontologė: pirmiausia naudojame tarpdančių siūlą, o tik tada šepetėlį
Netinkamas dantų šepetėlio, dantų pastos ar tarpdančių siūlo pasirinkimas bei naudojimas ilgainiui gali sukelti dantenų...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų