Tėvams - geresnės sąlygos slaugyti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus

Lietuvoje per metus onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų. Didžioji dalis jų po gydymo sėkmingai pasveiksta ir grįžta į ugdymo įstaigas. Ligos metu juos slaugę tėvai, natūralu, turėtų grįžti į darbą. Vis tik, dažnu atveju, po ganėtinai ilgo gydymo laikotarpio, tokie tėvai nebeturi kur sugrįžti.

Siekiant tėvams, slaugantiems sunkiomis ligomis sergančius vaikus, užtikrinti finansinį saugumą ir darbo vietos išsaugojimą, buvo inicijuoti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektai. Jais numatoma galimybė vaikus slaugantiems tėvams pašalpą mokėti vienerius metus nuo slaugymo pradžios ir išsaugoti darbo vietą. Šią savaitę Lietuvos Respublikos Seimo nariai pritarė minėtiems įstatymo projektams.

„Labai džiaugiamės, jog Seimo nariai atsižvelgė į problemas, su kuriomis susiduria vaikus slaugantys tėvai. Šiuo metu sunkiomis ligomis sergančius vaikus slaugantys šeimos nariai socialinio draudimo išmokas gali gauti ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Dažniausiai problemos prasideda pasibaigus nedarbingumo pažymos tęsimo laikui. Kol nedarbingumo pažyma tęsiama, tol darbdaviui nepatogu atleisti žmogų iš darbo dėl sunkios vaiko ligos. Vis tik, suėjus numatytam terminui, darbdaviai pasako, jog darbas turi būti atliekamas, todėl į jo vietą privaloma priimti kitą darbuotoją. Girdime apie tokius atvejus, kai tiesiog pranešama, jog įmonėje vykdoma reorganizacija, po kurios sergančio vaiko mama ar tėtis yra atleidžiamas“, – sakė Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė.

Anot jos, vaikui susirgus onkologine liga, tėvai, dažniausiai mama, jį slaugo ligoninėje metus, jei liga sunkiau pasiduoda gydymui, atsiranda komplikacijos, tenka ligoninėje gydytis ir pusantrų metų. Vėliau gydymas tęsiamas namuose. Palaikomasis gydymas ir stebėjimas arba kitaip vadinamas remisijos laikotarpis, tęsiasi penkerius metus.

Darbo netekus vienam iš tėvų, kaip dažniausiai nutinka – mamai, šeima gyvena iš vieno atlyginimo, žinoma, jeigu jis yra, bei vaiko neįgalumo pašalpos. Onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams paprastai yra nustatomas lengvas neįgalumo lygis, todėl pašalpa siekia tik 104 Eur.

Įstatymo projektą inicijavusi Seimo narė Vilija Filipovičienė sako, jog ne kartą teko išgirsti apie tai, kaip jauni, darbingo amžiaus žmonės, susirgus vaikui, netenka darbo ir finansinio stabilumo. Pasidomėjusi situacija ir pabendravusi su pacientų organizacijų atstovais, V. Filipovičienė įsitikino problemos aktualumu.

„Įstatymo pakeitime numatytas vienerių metų laikotarpis yra kritinis ir reikalingas sunkia liga sergančio vaiko slaugai, o ligos pašalpos mokėjimo trukmė atitinką realią slaugymo trukmę ir sergančio vaiko bei jo šeimos interesus. Įsigaliojus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei darbo kodekso įstatymo projektų pakeitimams, Lietuvos šeimos sulauks ženklios pagalbos, bus tikri dėl savo darbo vietos išsaugojimo ir turės geresnes galimybes rūpintis sergančia atžala,“ – argumentavo Seimo narė.

Tai, jog vienam iš šeimos narių susirgus onkologine liga, patiriamas didelis sukrėtimas ir visas dėmesys turėtų būti skiriamas kovai su liga, pastebėjo ir onkohematologinius ligonius vienijančios bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

„Vaikui susirgus onkologine liga šeima patiria nelaimę, tragediją, o darbo netekimas situaciją reikšmingai pakeičia ir ne į gerąją pusę. Galime tik įsivaizduoti, ką išgyvena tėvai, kurie ne tik turi rūpintis sergančiu vaiku, bet patiria nuolatinį rūpestį, galvodami, kaip išgyventi. Šeimos, netekusios darbo, atsiduria ties skurdo riba ir yra priverstos kreiptis į įvairiausius labdaros fondus, rinkti paramą ir labai dažnai ne vaiko gydymui ar vaistams, o tam, kad turėtų pinigų pragyvenimui, galėtų nuvežti vaiką į ligoninę, pasirūpinti jo poreikiais. Dėka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei darbo kodekso įstatymo projektuose numatytų pakeitimų, tokioje situacijoje atsidūrusi šeimai galės jaustis saugiai ir gaus visas socialines garantijas, kurias valstybė ir turėtų užtikrinti.”