Sergantiesiems vėžiu padės atvejo vadybininkai
Siekdama gerinti onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą bei kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino šiomis ligomis susirgusių pacientų srautų valdymo ir paslaugų organizavimo tvarką. Naujai įteisinta atvejo vadybos funkcija padės pacientams greičiau gauti specializuotas paslaugas ir įveikti psichinio, fizinio, socialinio ar dvasinio pobūdžio sunkumus.
„Efektyviai kovojant su onkologinėmis ligomis, svarbus laiko faktorius ir gydymo nuoseklumas. Tam numatytas vadinamasis „žaliasis koridorius“, kuris užtikrins sklandžią onkologinėmis ligomis sergančio paciento kelionę per gydymo procesą. Taip pat sukurtos atvejo vadybininko pareigos – tai tarsi asmeninis konsultantas, kuris lydės pacientą kiekviename žingsnyje, padės laiku atlikti reikiamus tyrimus ir gauti konsultacijas, suteiks psichologinę pagalbą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių įstaigų Lietuvoje yra šešios: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Respublikinė Panevėžio ligoninė. Šios įstaigos sudarys onkologijos klasterį. Pacientą, kuriam pirmą kartą nustatyta onkologinė liga, šeimos gydytojas turės siųsti į vieną iš onkologijos klasteriui priklausančių įstaigų.
Onkologiniam klasteriui priklausančioje įstaigoje bus atvertas „žaliasis koridorius“ – tai reiškia, kad pacientui paskirtas atvejo vadybininkas rezervuos laiką pirmajai gydytojo specialisto konsultacijai, užregistruos paskirtiems tyrimams ir kitų specialistų konsultacijoms, organizuos ir kontroliuos, kad būtų įvykdytas pacientui sudarytas diagnostinių tyrimų ir specialistų konsultacijų įgyvendinimo planas, padės užtikrinti, kad laiku prasidėtų daugiadalykės specialistų komandos pacientui paskirtas gydymas. Taikant „žaliojo koridoriaus“ principą, paslaugas pacientui bus siekiama suteikti per trumpiausią įmanomą laiką. Pacientui suteiktos paslaugos bus vertinamos pagal patvirtintus prieinamumo ir kokybės rodiklius.
Atvejo vadybininkas taip pat turės įvertinti, ar pacientui pasireiškė distreso sindromas – nemalonūs psichinio, fizinio, socialinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimai. Jis konsultuos dėl psichosocialinės pagalbos poreikio ir informuos, kur tos paslaugos teikiamos. Distreso vertinimas bus atliekamas naudojant Jungtinių Amerikos Valstijų vėžio centrų tinklo sukurtą metodiką.
Efektyviau valdyti pacientų srautus taip padės reikalavimai onkologijos klasteriui priklausančių įstaigų kontaktų centrams. Jie turės sudaryti galimybę pacientams kreiptis e. sveikatos priemonėmis, atvykus gyvai arba telefonu, taip pat kitomis ryšio priemonėmis: elektroniniu paštu, siunčiant užklausas per tinklalapį, naudojantis momentiniais pokalbių kanalais, socialiniais tinklais ir kt.
Skambučių centrui įvestas reikalavimas turėti skambučių medį, kurio dalys būtų išdėstytos logine seka pagal informacijos teikimo sritį, ir praleidus skambutį perskambinti pacientui ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Susiję straipsniai
