Tautvilė Šliažaitė: kai trūksta virškinimo fermentų, senstame greičiau

„Sakoma, kad nuo 30-ies metų mūsų virškinimo sistema pradeda senti, vadinasi, gaminti vis mažiau virškinimo fermentų. Jos darbas lėtėja – prasčiau įsisaviname maisto medžiagas, lengviau priaugame svorio, dažniau skundžiamės įvairiomis odos problemomis. Manoma, kad netinkamas virškinimas gali sukelti net ir Alzheimerio ligą“, – apie virškinimo pokyčius, keičiančius mūsų savijautą, pasakoja natūropatinės mitybos specialistė, knygos „Balansas kasdienybėje“ autorė Tautvilė Šliažaitė.

Reklama

Nemalonūs simptomai gali lydėti nuolat

„Kartais moterų klausiu, ar eidamos į restoraną jos svarsto, kokią suknelę rinktis – labiau prigludusią ar laisvesnę? Kai kamuoja dažnas pilvo pūtimas, fizinis diskomfortas tampa nuolatine problema, su kuria tenka taikstytis“, – kasdieniais pavyzdžiais dalijasi T. Šliažaitė.

Mitybos specialistės teigimu, retas žmogus šiandien nesiskundžia lengvesniais ar sunkesniais virškinimo sistemos sutrikimais. „Dabartinė mityba nėra tokia gausi mineralinių medžiagų ir vitaminų. Valgome žymiai greičiau, gyvename intensyvų gyvenimą. Daugumai iš mūsų trūksta virškinimo fermentų“, – teigia mitybos specialistė.

Dažniausiai kamuojančios virškinimo problemos yra šios – dujų kaupimasis, pilvo pūtimas, nevirškinimas, refliuksas, vidurių užkietėjimas ar skystos išmatos. Apie virškinimo sutrikimus byloja nuolatinio nuovargio pojūtis, nusilpusi imuninė sistema (padažnėję peršalimai), padidėjęs saldumynų poreikis, svorio augimas bei odos problemos.

„Susirūpinti reikėtų ir išmatose pastebėjus nesuvirškinto maisto likučių. Tai reiškia, kad organizmas kažko negali suvirškinti ir įsisavinti maiste esančių medžiagų. Būna, kad virškinimo sistema yra taip nualinta, kad ją dirgina kone visi maisto produktai. Tuomet nustatyti, kokių fermentų jam trūksta, yra pakankamai sudėtinga“, – priduria pašnekovė.

Fermentų turtingi produktai

Padėti virškinimo sistemai galime vartodami kai kuriuos maisto produktus. „Virškinimo fermentų daugiausia gauname iš daržovių ir vaisių, kai jie yra nekaitinti. Jei pakaitiname maistą, fermentai žūva. Todėl gamindami šiltus troškinius, kurių taip norisi žemą, nepamirškime ant viršaus uždėti dar kažko žalio, pavyzdžiui, gražgarsčių“, – pataria T. Šliažaitė.

Virškinimo sistemai naudingiausios tos daržovės, kurios yra bent kiek karčios, pavyzdžiui, kiaulpienės lapai, cikorija, gražgarstės, krapai, taip pat garstyčios, krienai, ciberžolė. Natūraliu virškinimo fermentų šaltiniu taip pat yra laikomos ir raugintos daržovės, pavyzdžiui, lietuvių pamėgti rauginti kopūstai.

„Iš vaisių asortimento dėl savo fermentinių savybių labiausiai žinoma yra papaja, kurioje yra papaino, ir ananasas, turintis bromelaino. Beje, ir mangas turi amilazės – natūralaus virškinimo fermento, skaidančio angliavandenius į cukrų. Įdomu tai, kad šiame vaisiuje gausu tiek angliavandenių, tiek jį skaidančių fermentų“, – priduria mitybos specialistė.

Jos teigimu, svarbiausia rinktis kuo įvairesnę mitybą, kurioje būtų gausu tikro maisto. Valgyti reikėtų kuo mažiau pusfabrikačių, perdirbto maisto. Vengti produktų, kuriuose gausu cukraus, alkoholio. Net ir žiemą įtraukti daugiau maisto, kuris nebuvo troškintas arba keptas.

Geri rezultatai – tik maratono keliu

T. Šliažaitės teigimu, jei virškinimo sistema sutrikusi, gydytis vien tik maistu nepakaks. „Šiuo atveju taip pat reikalingi ir papildai, kurie padėtų mūsų virškinimo sistemai įsivažiuoti į tinkamą darbą“, – komentuoja mitybos specialistė.

Tiems, kurie skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais, ji rekomenduoja rinktis augalinius virškinimo fermentus, padedančius virškinti itin platų spektrą maisto medžiagų. Juose turi būti kuo daugiau skirtingų fermentų, tokių kaip amilazės, celiulazės, laktazės, proteazės, pektinazės, gliukoamilazės ir lipazės derinių, pagreitinančių virškinimo procesus ir padedančių geriau pasisavinti būtinuosius mikroelementus iš skirtingų maisto rūšių (riebalų, baltymų, angliavandenių, net ląstelienos).

„Taip pat svarbu sugerti visą kursą, jei norime, kad virškinimo sistema ne tik atsistatytų, bet ir toliau galėtų pati gerai funkcionuoti. Pastebiu, kad žmonės fermentus geria tik per šventes, kai būna daugiau valgio. Taip, išgėrę vieną tabletę virškinimo fermentų tuo metu pasijausime geriau, bet ilgalaikių rezultatų negausime“, – pabrėžia natūropatinės mitybos specialistė.

Vienas svarbiausių augalinių fermentų privalumų yra jų saugumas. Priešingai nei fermentus iš kiaulių kasos, augalinės kilmės 7 fermentų kompleksą galima vartoti ilgą laiką, pakankamai papildyti mitybą trūkstamais virškinimo fermentais natūraliu būdu.

Virškinimą palengvinti gali ir tam tikrų augalų ekstraktai, vartojami kartu su augaliniais fermentais. Pavyzdžiui, laiko ir mokslo patikrintas augalų ekstraktų derinys iš geltonojo gencijono, kiaulpienės, tikrojo margainio. O patiriantiems virškinimo sutrikimus dėl nervinės įtampos šalia šio komplekso naudingas ir juodasis eleuterokokas, padedantis žmogaus organizmo funkcijoms prisitaikyti esant stresinėms situacijoms.

Siekiant maksimalaus efektyvumo, svarbu pasirinkti tinkamą fermentų dozę. Nepakankamas (kaip ir nereguliarus) jų vartojimas nepašalins nemalonių simptomų. Atsižvelgiant į preparato stiprumą vartoti reikėtų taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje. Siekiant ilgalaikio rezultato, rekomenduojama augalinius virškinimo fermentus vartoti bent 2 mėnesius iš eilės.

Keisti valgymo įpročius

Mitybos specialistės teigimu, mūsų gyvenimo būdas taip pat turi didžiulę įtaką virškinimo sistemos veiklai: „Pirmas dalykas – užkandžiavimas. Dauguma esame susigadinę virškinimo sistemą būtent dėl to, kad nuolat valgome. Pavalgius pusryčius reikėtų palaukti bent kokias 4 val. ir nieko nevalgyti iki pietų.“

Vertėtų atsisakyti ir skysčių vartojimo valgio metu. „Jeigu maistą praskiedžiame vandeniu, virškinimas nebūna toks efektyvus. Bendros rekomendacijos – nieko negerti apie 30 min. iki valgio ir apie 45 min. po valgio. Žinoma, tai priklauso ir nuo pasirenkamo maisto. Jeigu valgote lengvesnį maistą, pavyzdžiui, salotas, gerti galite ir anksčiau“, – pataria T. Šliažaitė.

Dar vienas įprotis, kurio reikėtų vengti – greitas valgymas. „Labai visur skubame, valgome nekramtydami maisto ir pamirštame, kad mūsų virškinimo sistema prasideda jau burnoje, kur išskiriame amilazę. Jeigu kąsnį nuryjame perkandę vos du tris kartus, jo virškinimas jau pirmoje stadijoje yra sutrikęs“, – pasakoja pašnekovė.

Ji pabrėžia, kad pradėjus vartoti augalinius virškinimo fermentus, o kartu ir keičiant netinkamus valgymo įpročius, žymiai pagerėja bendra organizmo būklė: „Labai tikiu, kad visa mūsų sveikata būtent ir prasideda virškinimo sistemoje. Kai atstatome jos tinkamą veiklą, labai daug kitų problemų susitvarko savaime.“