Saugoti, ką turi, arba Plastinė operacija nesulaukus 30-ies

Socialiniai tinklai ir besikeičiantys grožio standartai skatina vis jaunesnius žmones domėtis estetinėmis procedūromis – nuo užpildų iki veido pakėlimo. Tačiau plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Gediminas Samulėnas primena, kad svarbu įvertinti ne tik norimą rezultatą, bet ir ilgalaikes procedūrų pasekmes. Kokiais atvejais verta rinktis mažiau invazines priemones, o kada operacija gali būti pagrįsta ir jauname amžiuje? 

Socialiniai tinklai ir pasaulinės grožio tendencijos vis dažniau skatina jaunus – tūkstantmečio ir Z kartų – žmones domėtis veido ir kūno korekcijomis. Vieni siekia išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir renkasi minimaliai invazines procedūras, pavyzdžiui, injekcijas, kiti, dar nesulaukę 30-ies, jau svarsto ir apie veido pakėlimą.

„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Gediminas Samulėnas jauniems žmonėms visų pirma pataria saugoti tai, ką turi, ir savęs nežaloti – nerūkyti, sveikai maitintis ir skirti pakankamai laiko miegui.

Jeigu norisi pakoreguoti tam tikrus išvaizdos bruožus, galima svarstyti neinvazines ar minimaliai invazines procedūras. Vis dėlto ir jas reikėtų rinktis atsakingai – pernelyg dideli botulino toksino preparatų ar užpildų kiekiai gali lemti nenatūralų rezultatą.

„22–34 metų žmonėms pirmiausia reikėtų atsisakyti žalingų įpročių ir vengti perteklinių procedūrų. Kasdienei odos priežiūrai svarbiausia apsauga nuo saulės, drėkinimas, sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas. 35–44 metų žmonės, atsižvelgdami į individualius poreikius, gali atlikti masažus, fizioterapiją, injekcijas, užpildus ar lazerines procedūras. Sulaukus 45–65 metų, gali būti svarstomos ir chirurginės korekcijos – antakių ar smilkinių srities pakėlimas, veido pakėlimas, vokų plastika“, – pasakoja dr. G. Samulėnas.

Gresia pasekmės vyresniame amžiuje

Anot chirurgo, jei nėra aiškios medicininės ar individualiai pagrįstos priežasties, jauniems žmonėms nereikėtų skubėti rinktis plastinių operacijų. Nors pats jaunas amžius savaime nereiškia didesnės operacijos rizikos, svarbu įvertinti galimas komplikacijas, ilgalaikį rezultatą ir tai, kaip keisis veidas bei kūnas bėgant metams.

Svarbus ir psichologinis aspektas. Jei žmogus patiria diskomfortą dėl konkretaus fizinio bruožo, jo korekcija gali padėti geriau jaustis. Tačiau ne visada išvaizdos pakeitimas išsprendžia su savijauta susijusias problemas.

„Jeigu žmogus tikisi, kad plastinė chirurgija išspręs visas neigiamas emocijas, ir nuolat nori koreguoti net menkiausius netobulumus, kuriuos galbūt pastebi tik jis pats, rezultatas gali neatitikti lūkesčių. Net ir atlikus operaciją, norimo psichologinio pasitenkinimo gali nebūti“, – sako dr. G. Samulėnas.

Chirurgo teigimu, planuojant operaciją svarbu atsižvelgti ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į galimus pokyčius ateityje. Kai kurios korekcijos gali apriboti vėlesnių operacijų galimybes, ypač jei pašalinama per daug audinių.

„Vienas pavyzdžių – viršutinių vokų plastika. Jei jauname amžiuje pašalinama pernelyg daug odos, ateityje gali būti sudėtingiau atlikti papildomas korekcijas. Pavyzdžiui, vėliau pakėlus antakius, gali nebeužtekti odos vokams tinkamai užsimerkti. Todėl labai svarbu iš anksto įvertinti ne tik dabartinį poreikį, bet ir galimus veido pokyčius ateityje“, – atskleidžia gydytojas.

Plastika – tik esant rimtai problemai

Vis dėlto plastinės operacijos gali būti atliekamos ir jauniems žmonėms. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar koreguojamas bruožas sukelia fizinį diskomfortą, turi funkcinę reikšmę arba daro reikšmingą poveikį žmogaus savijautai.

„Pavyzdžiui, jauni žmonės gali norėti koreguoti atlėpusias ausis, o krūtų operacijos gali būti svarstomos tiek dėl labai mažos krūtinės keliamo psichologinio diskomforto, tiek dėl pernelyg didelės krūtinės sukeliamų fizinių negalavimų. Pasitaiko ir pacientų, kurie po reikšmingo svorio metimo nori pašalinti odos perteklių ar koreguoti suglebusius veido ir kaklo kontūrus“, – vardija plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Pasak jo, svarbiausia – individualiai įvertinti problemą, paciento lūkesčius, sveikatos būklę ir galimus ilgalaikius rezultatus, o sprendimą dėl operacijos turėtų lemti ne vien grožio tendencijos, bet ir realus poreikis.