Tamsiais rytais geriausiai pažadina kava: kuo ypatingos skirtingos jos rūšys?

Dažnas be garuojančio ypatingo skonio kavos puodelio pradėti negali nė vienos dienos. Renkantis kiekvieno skoniui tinkančią kavą reikėtų žinoti, kuo ypatingos ir kuo skiriasi populiariausios šio karšto gėrimo rūšys.

Reklama

Nebijoti leistis į eksperimentus

„Vartotojų įpročiai nuolat kinta. Pastebime, kad ir rinkdamiesi kavą lietuviai didesnį dėmesį atkreipia ne tik į šio gėrimo kainą, bet ir kokybę. Pirkėjai noriai neria į eksperimentus ir išbando naujas kavos rūšis“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas.

Renkantis širdžiai mieliausią kavos rūšį, svarbiausia – eksperimentuoti. Norint atrasti savo skoniui tinkamiausią kavą, reikėtų pasidomėti, kuo ypatinga kiekviena kavos rūšis: vienos jų turi stipresnį skonį, kitos – subtilesnės. Vienos – kartesnės, kitos saldesnės ar rūgštesnės. Būtent dėl šios priežasties, norint išsirinkti tai, kas geriausia jums – reikėtų nebijoti paragauti skirtingų šio gėrimo rūšių, nes tik tokiu būdu atrasite tai, ko galbūt nesate ragavę. Be to, norint pajusti tikrąjį kavos skonį T. Lauvray pataria ir vengti įvairiausių priedų. Mat tik paragavę gryną kavą pajusite tikrą jos skonį.

Kuo skiriasi jos rūšys?

Kaip pasakoja ekspertas, populiariausios ir dažniausiai parduotuvių lentynose sutinkamos, šios iš Etiopijos kiluso gėrimo rūšys: arabika, robusta ir liberika. Tačiau kuo jos skiriasi, kuo yra panašios ir kuo pasižymi kiekvienos iš šių rūšių kavos skonis?

Arabika. Pasak T. Lauvray, tai pati populiariausia visame pasaulyje kavos rūšis. Arabikos kavos pupelės auga aukštai kalnuose, kur nedidelė temperatūrų kaita, o ties pusiauju esantys regionai net vadinami „kavos diržu“. Daugiausia jos užauginama Brazilijoje. Pupelės yra nedidelės, pailgos formos, viduryje turi išlenktą griovelį. Iš kitų rūšių išsiskiria švelnesniu ir saldesniu skoniu.

Jei ant pakuotės puikuojasi užrašas „100 % arabika“, galite būti tikri dėl geros kavos kokybės. Pasak eksperto, rinkdamiesi šios rūšies kavą pasidomėkite, kokiame regione ji buvo užauginta. Pagal tai galėsite spręsti apie kavos skonines savybes. Iš Pietų ir Centrinės Amerikos atkeliavusios kavos maloniai stebina saldžiomis, šokoladinėmis, riešutus primenančiomis natomis. Iš Afrikos atkeliavusi kava pasižymi lengvumu, gaivumu, vaisiškumu ir net primena arbatą. Azijoje auginamos arabikos pupelės vilioja egzotiškais prieskoniais, medienos, tabako ir net vyno poskoniais.

Robusta. Šios rūšies kavos daugiausiai yra auginama Vietname ir Afrikoje. Priešingai nei arabikos, robustos medeliai yra mažiau lepūs, atsparesni saulės spinduliams ir auga pakankamai žemai. Dėl šios priežasties pupelėse pakankamai mažai cukraus, taigi kava aštresnė, kartoka, skonis kiek primena grūdus. Ekspertas pabrėžia, kad robustos kavos pupelėse yra du kartus daugiau kofeino nei arabikoje. Dėl savo ryškių skoninių savybių šios kavos dedama į kavos mišinius, ypač espreso.

Liberika. Ši kava kilusi iš Liberijos, daugiausia auginama Azijoje ir Afrikoje. Skoniu primena robustą, tačiau yra dar intensyvesnė, tik turi mažiau kofeino. Liberika daugiausia naudojama gaminant tirpią kavą. Šio tipo pupelės užima tik 1 proc. visų užauginamų kavos pupelių rinkos.

Kada geriausia mėgautis kava?

Kaip teigia ekspertas, geriausia gerti ką tik sumaltą kavą, mat dėl sąlyčio su oru malta kava praranda skonio ir aromato savybes. Kavos skrudinimo ir galiojimo data laikytini kavos kokybės garantu. Jei pakuotėje padaryta speciali skylutė – žinokite, kad per ją pasišalina anglies dvideginis ir taip neleidžiama patekti deguoniui.

Kavos skrudinimo lygis ir šviežumas ne mažiau svarbus už jos rūšį: norint pajusti tikrąjį kavos skonį, reikėtų rinktis šviežiai skrudintas pupeles ir jas sumalti tik prieš ruošiant kavą. T. Lauvray pataria dėmesį atkreipti ir į ant kavos pakuotės nurodytą skrudinimo lygį – skrudinant kaitinamose pupelėse esantis cukrus karamelizuojasi ir suteikia jai ypatingą aromatą: šviesaus skrudinimo pupelės dovanos švelnaus, vaisiško skonio, pieniško šokolado spalvos kavą. Vidutinio skrudinimo kava geriausiai atskleis konkrečios rūšies ypatybes. Tamsaus skrudinimo kava primins juodojo šokolado, karamelės, riešutų natas ir bus kartoka, todėl ji tinkama tikram itališkam espresso.

Kalbėdama apie įvairiausius kavos mišinius T. Lauvray sako, kad jie kuriami tam, kad kiekvieną sezoną būtų išgaunamas tas pats kavos skonis. Dėl klimato sąlygų kaitos kasmet skiriasi ir kavos derlius, o jei į kavos mišinį įeina kelios kavos rūšys, dėl prasto derliaus vieną iš jų pakeitus kita, kavos skonis išlieka panašus.

Nors dažniausiai kavą geriame tuomet, kai norime atsipūsti ar jaučiamės apsnūdę, visgi tam tikros taisyklės, kada reikėtų mėgautis kava, – egzistuoja. Kavoje esantis kofeinas padeda jaustis žvalesniems, lengviau susikaupti ir paspartinti kognityvinius procesus, todėl geriausia kavą gerti tada, kai streso hormono kortizolio kiekis mažiausias. Didžiausias kortizolio lygis organizme būna 8–9 val. ryte, 12–13 val. dieną bei 17.30–18.30 val. vakare – tai laikas, kuomet kava piktnaudžiauti nederėtų. Na, o jei keliatės labai anksti, kavą gerti rekomenduojama ne anksčiau nei praėjus valandai nuo pabudimo.