Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristatytas 2017 m. PSDF biudžeto projektas
Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos informaciją apie 2017 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4803.
Valstybinės ligonių kasos atstovai informavo, kad teikiamas 2017 m. PSDF biudžeto projektas yra subalansuotas ir didėja 8,9 proc., lyginant su 2016 m. PSDF biudžetu. Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl 2017 m. išaugsiančios metinės valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, valstybės biudžeto įmokos 2017 m., padidės 41 405 tūkst. eurų. Daugiausia išlaidų numatoma asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimui. Posėdžio metu akcentuota, kad nuo 2017 m. numatoma asmens sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, bus teikiamos naujos paslaugos.
Komiteto posėdyje išreikštas susirūpinimas dėl to, kad 2017 metų PSDF biudžeto projekte numatoma nepakankamai valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui. Didžiąją dalį PSDF biudžeto pajamų sudaro gyventojų ir jų draudėjų sumokamos įmokos, tačiau teisės aktai įpareigoja valstybę mokėti įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, bei skirti lėšų PSDF priskirtų valstybės funkcijų įgyvendinimui: paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti, būtinosios medicinos pagalbos paslaugų neapdraustiems asmenims teikimo išlaidoms apmokėti, imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti ir kt. Lėšų poreikis šių sveikatos priežiūros paslaugų vykdymui yra 98 588 tūkst. eurų, tačiau 2017 metų PSDF biudžeto projekte numatyta valstybės biudžeto asignavimų suma sudaro tik 15 288 tūkst. eurų, t. y. minėtų paslaugų teikimo užtikrinimui trūksta 83 300 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pažymėjo, jog gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo išlaidos turi būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, o šios medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas. Seimas, įgyvendindamas šį Konstitucinio Teismo nutarimą, priėmė Sveikatos draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus, kuriais buvo nustatyta, kad paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti, laikomos greitosios medicinos pagalbos paslaugos, o šių paslaugų teikimo išlaidos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Valstybės kontrolė į šią problemą taip pat kasmet atkreipia dėmesį.
Susiję straipsniai
