Daugumos gydymo įstaigų finansai – stabilūs

Pirmąjį šių metų pusmetį dauguma viešųjų gydymo įstaigų dirbo pakankamai stabiliai, tačiau dalis aukštesnio lygmens ligoninių vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais, rašoma Valstybinės ligonių kasos (VLK) pranešime žiniasklaidai. 

Vertinant visus lėšų šaltinius, visų 169 viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas šių metų pirmąjį pusmetį buvo teigiamas – siekė +3 mln. eurų, o vertinant tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą – nežymiai neigiamas ir sudarė -3 mln. eurų.

Rugpjūčio mėnesį ligonių kasa gydymo įstaigoms papildomai apmokėjo 50 mln. eurų už sutartis viršijusias paslaugas, suteiktas per antrąjį metų ketvirtį (iš jų 27 mln. eurų – viešosioms). Tai sustiprino gydymo įstaigų finansinę padėtį pirmąjį metų pusmetį.

„Matome, kad dauguma gydymo įstaigų geba veikti atsakingai ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą. Nors kelios universitetų, respublikos ir regiono lygmens įstaigos susiduria su laikinais, tik joms būdingais iššūkiais, susijusiais su išaugusiu darbo užmokesčiu, per dideliu darbuotojų skaičiumi ar per mažu veiklos efektyvumu. Tačiau jau dabar priimami vadybiniai įstaigų vadovų sprendimai, sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvos, pavyzdžiui, riboti priemokas ir didinti fondo pajamas, turėtų šias problemas išspręsti“, – įsitikinęs VLK direktorius Gytis Bendorius.

Pasak jo, vis daugiau regiono ir rajono ligoninių susiduria su bendra problema – joms vis sunkiau subalansuoti priskirtas akušerijos, pediatrijos, skubios pagalbos, intensyvios terapijos funkcijas, kai šių paslaugų apimtys mažėja, o jų kaštai išlieka aukšti.

„Galimos dvi sprendimo kryptys: optimizuoti paslaugas regionuose – uždarant neefektyvius skyrius, stiprinant skubią pagalbą ir pacientų pervežimo paslaugas, arba papildomai finansuoti sveikatos paslaugas arčiau gyventojų“, – pabrėžia G. Bendorius.

VLK duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį viešųjų gydymo įstaigų pajamos iš fondo augo 13 proc., tačiau sąnaudos didėjo šiek tiek labiau – 14 proc., o tai turėjo įtakos galutiniam rezultatui. Su teigiamu finansiniu rezultatu pusmetį baigė 112 gydymo įstaigų, su neigiamu – 57.

Finansiškai stabiliausios išlieka poliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centrai bei slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės – šių įstaigų rezultatai yra teigiami. O aukštesnio lygmens ligoninių išlaidos augo sparčiau nei pajamos, todėl jos turi neigiamą finansinį rezultatą.

Neigiamą universiteto ligoninių suminį rezultatą labiausiai lėmė VUL Santaros klinikų finansinė situacija (-9,4 mln. eurų), respublikos lygmeniu – LSMU Kauno ligoninės (-3,8 mln. eurų) ir Respublikinės Šiaulių ligoninės (-3,1 mln. eurų), o regiono lygmeniu –Telšių (-0,6 mln. eurų), Tauragės (-1 mln. eurų) ir Utenos (-1,6 mln. eurų) ligoninių finansinė padėtis.

Viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos kiekvieną pusmetį teikia ligonių kasai finansinių rezultatų ataskaitas, pagal kurias vertinamas fondo lėšų panaudojimas.