Sveikatą stiprinančiose ligoninėse diegiama nauja sveikatos technologija(2)

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), sveikatos stiprinimas – sveikatos skatinimas, visuomenės sveikatos ugdymas, sveikatos rėmimas, palaikymas, propagavimas. Tarptautiniame Sveikatą stiprinančių ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų tinkle, jungiančiame per tūkstantį ligoninių visuose pasaulio kontinentuose, diegiama nauja sveikatos  technologija – sveikatos stiprinimo (SS) standartai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkės Irena Misevičienė ir Kristina Žalnieraitienė, bendradarbiaudamos su Lietuvos Sveikatą stiprinančių ligoninių asociacija, atliko tyrimą apie tarptautinių sveikatos stiprinimo standartų įdiegimo galimybes Lietuvos ligoninėse. Tyrimo rezultatai paskelbti straipsnyje „Sveikatą stiprinančios ligoninės Lietuvoje: medicinos darbuotojų parama standartams“ tarptautiniame žurnale Health promotion International.  (Advanced Access September 6, 2012; doi:10.1093/das035).

Tyrimo metu buvo siekiama palyginti mažose, vidutinėse ir didelėse ligoninėse dirbančių gydytojų ir slaugytojų požiūrį ir žinias apie penkis sveikatos stiprinimo standartus ir jų įdiegimo galimybes praktiniame darbe. Šiame tyrime buvo apklausta 280 gydytojų ir 739 slaugytojos.

Išanalizavus pirmąjį standartą – valdymo politiką - liečiančias nuostatas, paaiškėjo, kad tik trečdalis medicinos personalo žinojo, kad ligoninės misijoje yra deklaruojama sveikatą  stiprinanti veikla. Mažose ligoninėse dirbančio medicinos personalo žinios apie lėšų skyrimą sveikatos stiprinimo veikloms bei apie tai kokios sveikatos stiprinimo veiklos skirtos pacientams, personalui ar bendruomenei yra geresnės nei medicinos personalo dirbančio vidutinio dydžio ar didelėse ligoninėse.

„Antras SS standartas susijęs su reguliariu sveikatos stiprinimo veiklų poreikio vertinimu pacientams. Šio standarto įgyvendinimo veiksmingumas priklauso nuo to, ar lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) riziką didinantys veiksniai išaiškinami, ar yra metodinės rekomendacijos kaip įvertinti paciento sveikatą įtakojančius rizikingus veiksnius (rūkymą, alkoholio vartojimą, viršsvorį ir kitus veiksnius), ir ar yra numatytos patikros schemos rizikingų veiksnių išaiškinimo procesui įvertinti“. Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad LNL rizikos veiksniai išaiškinami pacientus guldant į ligoninę, tačiau tik dešimtadalis atsakė, kad turi metodines LNL rizikos veiksnių kontrolės rekomendacijas. Į klausimą, kas rizikos veiksnius išaiškina pacientui, „beveik pusė gydytojų (45,0 proc.) ir slaugytojų (52,9 proc.) nurodė, kad rizikos veiksnius išaiškina ir gydytojai, ir slaugytojos, tačiau gana daug gydytojų (42,9 proc.) ir slaugytojų (38,6 proc.) nurodė, kad rizikos veiksnius išaiškina tik gydytojai“.

„Trečiojo standarto tikslas yra užtikrinti, kad pacientas būtų informuojamas apie planuojamus atlikti veiksmus bei paskatinti pacientą dalyvauti sveikatos stiprinimo veiklose, kontroliuojant LNL rizikos veiksnius“. Šio standarto nuostatų analizė parodė, kad 38,3 proc. medicinos personalo mano, kad išaiškinus rizikos veiksnius suteikiama ir informacija kaip juos kontroliuoti.

Sveikatą stiprinančioje ligoninėje svarbu, kad būtų sudaromos sveikos darbo aplinkos sąlygos bei galimybė ir medicinos personalui stiprinti savo sveikatą.

„Ketvirtas standartas skirtas sveikatos ir sveikos darbo vietos plėtros procesui bei personalo sveikatos stiprinimui atliekamiems veiksmams palaikyti“. Paaiškėjo, kad tik 17,9 proc. medicinos personalo žinojo apie ligoninės personalui skirtas sveikatos stiprinimo veiklas. Apie tokias veiklas ir profilaktinius patikrinimus daugiau žinojo mažose ligoninėse dirbantis medicinos personalas. Tai būtų galima paaiškinti geresne vidine komunikacija ar ne tokia sudėtinga organizacijos struktūra.

„Penktasis standartas siejamas su bendradarbiavimo su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis ir institucijomis užtikrinimu, optimizuojant sveikatos stiprinimo veiksmų integravimą į paciento priežiūrą“. Bendradarbiavimas su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis sudarytų sąlygas sveikatos stiprinimo veiklų tęstinumui ne ligoninėje. Tik ketvirtadalis tyrimo dalyvių  nurodė, jog pacientams suteikiama informacija apie tęstinį sveikatos stiprinimą  ir tik penktadalis manė, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje yra vadovaujamasi pacientui suteiktomis ligoninėje rekomendacijomis.

Dažnai susiduriama su gydytojų požiūriu, kad ligoninėje pacientai turi būti gydomi, o ne rūpinamasi jų sveikatos stiprinimu, tačiau plačiąja prasme suprantama, kad sveikatos stiprinimas apima ir priemones, skirtas išvengti dažniausių LNL rizikos veiksnių atsiradimo, ir jų kontrolės, ir netgi  gydymo priemones. Tarptautinio sveikatą stiprinančių ligoninių patirtis rodo, kad ne tik LNL gydymo, bet netgi kai kurių chirurginių intervencijų tolimieji rezultatai yra geresni, kai sėkmingai kontroliuojami ir tokie LNL rizikos veiksniai kaip rūkymas ar nesaikingas alkoholio vartojimas.

Tiriamųjų paklausus, ar realu įgyvendinti penkis SS standartus ligoninėje, trečdalis atsakė, kad pavyktų įgyvendinti trečio ir ketvirto SS standarto, o penktadalis – likusių trijų standartų nuostatas. Mažų ligoninių medicinos personalo ne tik žinios apie penkis SS standartus buvo geresnės, bet jie buvo ir optimistiškiau nusiteikę apie SS standartų diegimo galimybes praktikoje, nei didelių ligoninių medicinos personalas.

Paklausus tiriamųjų, kokių papildomų priemonių reikėtų, kad visi standartai būtų įgyvendinami, didžioji dalis gydytojų ir slaugytojų teigė, kad labiausiai jiems reiktų žinių, papildomo personalo, o taip pat trūksta administracijos nurodymų. Trečdalis gydytojų ir ketvirtadalis slaugytojų nurodė, kad turėtų būti mokamas papildomas atlygis už sveikatą  stiprinančias veiklas, susijusias su SS standartų diegimu.

Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, galima teigti, kad atliktas medicinos personalo, tiesiogiai dalyvaujančio SS veiklų vykdyme, nuomonių tyrimas sudaro puikias galimybes ligoninės administracijai parengti mokslo žiniomis grįstus LNL profilaktikos ir SS veiklų bei standartų diegimo ligoninėse planus, pradedant nuo platesnio informacijos apie SS standartus pateikimo ir personalo mokymo, koordinacinio padalinio SS projektų sklaidai ir vertinimui įkūrimo didelėse ligoninėse bei finansavimo šaltinių numatymo  SS standartų diegimui ir jų stebėsenai.

Ar Jūs asmeniškai manote, kad didesnis finansavimas skiriamas gydytojams ir slaugytojoms už sveikatos stiprinimą lems geresnius rezultatus? Jei vien tik administracija pateiktų nurodymus, ar tai netaptų tik formalumu dokumente?

„Geresnius sveikatos stiprinimo ir gydymo rezultatus galėtų nulemti papildomo finansavimo skyrimas visam SS standartų įdiegimo procesui, o ne vien tik atlygiui už gydytojo ar slaugytojo atliekamą darbą, nes LNL rizikos veiksnių išaiškinimas ir jų kontrolė turėtų tapti gydytojo ar slaugytojo darbo norma. Gydytojai ir slaugytojos įvardydami „administracijos nurodymą“, kaip papildomą priemonę sėkmingam SS standartų diegimui, manytume, turėjo galvoje konkrečius vietinius teisės aktus, kuriuose konkrečiai būtų aprašytos visos procedūros, kas turi būti atliekama, kokios yra numatytos priemonės, tuomet tokie dokumentai netaptų tik formalumu“. – Teigia prof. I. Misevičienė

LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas

Ingrida Jaselskytė

Šaltinis: Miseviciene I, Zalnieraitiene K. Health promoting hospitals in Lithuania: health professional support for standards Health Promot. Int. 2012: das035v1-das035.