Penki faktai apie klausą, kuriuos verta žinoti senjorams

„Aš dar pakankamai gerai girdžiu“, – taip save ramina daugybė vyresnio amžiaus žmonių, delsiančių pasitikrinti klausą ir pripažinti, kad nuolat televizorių pritildyti prašantys artimieji gali būti teisūs. Esminis žodis šioje frazėje – „pakankamai“. Jis palieka daug vietos nežinomybei: kaip iš tiesų turėčiau girdėti? Kada yra peržengiama riba ir būtina kreiptis pagalbos? 

Šiandien minėdamas Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, klausos centras „Audiomedika“ spalį skelbia Senjorų klausos mėnesiu, kviečia senjorus nemokamai pasitikrinti klausą ir dalijasi penkiais faktais apie klausą, kuriuos verta žinoti kiekvienam.

1. Klausą reikia tikrintis profilaktiškai

Apsisaugoti nuo daugelio su amžiumi atsirandančių sveikatos problemų padeda profilaktiniai tyrimai. Visi suprantame, kad anksti pastebėtą problemą suvaldyti paprasčiau.

Tad kodėl sulaukus vyresnio amžiaus neskubama profilaktiškai pasitikrinti klausos? Dažnai taip nutinka todėl, kad klausa silpsta pamažu. Sunku pastebėti, kad šiandien girdime prasčiau nei vakar.

Be to, dalis žmonių tikisi, kad prie klausos pokyčių pavyks tiesiog prisitaikyti, todėl delsia ieškoti pagalbos, kol tampa sunku suprasti kalbą, bendrauti ar dalyvauti įprastose veiklose.

Norint laiku pastebėti klausos pokyčius, vyresniame amžiuje verta reguliariai tikrintis klausą. Sulaukusiems 60 metų žmonėms specialistai rekomenduoja pasitikrinti klausą kartą per metus. Laiku pastebėjus pokyčius ir pritaikius tinkamas klausos reabilitacijos priemones galima sumažinti klausos nusilpimo poveikį kasdieniam gyvenimui ir bendravimui.

Dėl klausos patikrinimo galima kreiptis į gydytoją otorinolaringologą arba klausos protezavimo specialistą.

2. Klausa – ne tik girdėjimas

Galimybė girdėti leidžia mums bendrauti, kurti ryšį su žmonėmis ir aplinka, jaustis bendruomenės dalimi, drąsiai kalbėtis su gydytoju ar vaistininku nebijant praleisti svarbių detalių.

Tačiau klausos pokyčius svarbu stebėti ne tik dėl paties girdėjimo. Ausys yra susijusios ne tik su klausa, bet ir su pusiausvyra. Todėl atsiradus klausos sutrikimams gali būti pastebimi dažnesni suklupimai, galvos skausmai ar svaigimas.

Silpniau girdintys žmonės taip pat turi įdėti gerokai daugiau pastangų, kad išgirstų ir teisingai suprastų, kas jiems sakoma. Nuolatinis įtemptas klausymasis vargina, gali didinti nuovargį ir norą vengti situacijų, kuriose sunku susikalbėti.

3. Klausos nusilpimą galima atpažinti

„Pritildyk televizorių.“ „Tu per garsiai klausaisi muzikos.“ „Kodėl taip garsiai kalbi?“ „Tu nuolat perklausi.“ Ar šie komentarai jums girdėti?

Jeigu artimieji ne kartą priekaištavo dėl televizoriaus garso ar užsiminė, kad jų negirdite, tai gali būti vienas pirmųjų ženklų, kad verta atkreipti dėmesį į savo klausą. Artimieji klausos pokyčius neretai pastebi greičiau nei pats silpniau girdėti pradėjęs žmogus.

Ūžesys ar spengimas ausyse taip pat gali būti susijęs su klausos sutrikimu. Tyrimai rodo, kad net 90 procentų žmonių, kurie patiria ūžesį, spengimą ausyse, turi klausos sutrikimą.

Senjorai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip sekasi bendrauti su anūkais. Silpstant klausai dažnai pirmiausia prasčiau girdimi aukštesnio dažnio garsai, todėl gali būti sunkiau suprasti vaikų ar moterų kalbą. Tuomet atsiranda jausmas: „girdžiu, bet nesuprantu, ką sako.“

4. Žolelės, piliulės ir ritualai klausos nesugrąžins

Su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas yra dažnas reiškinys – jį tenka patirti daugiau nei pusei 80 metų sulaukusių senjorų.

Už garso virpesių pavertimą nerviniais signalais atsakingos vidinėje ausyje esančios plaukuotosios ląstelės laikui bėgant gali būti pažeidžiamos ir nykti, todėl klausa silpnėja.

Šios ląstelės savaime neatsinaujina. Tai svarbu prisiminti matant reklamas apie žoleles, preparatus ar procedūras, žadančias sugrąžinti prarastą klausą. Tokios priemonės negali atkurti sunykusių vidinės ausies plaukuotųjų ląstelių, todėl pajutus silpstančios klausos požymius vertėtų kreiptis į gydytoją otorinolaringologą ar klausos protezavimo specialistą.

Tiesa, ne visada prastesnio girdėjimo priežastis yra su amžiumi susijęs klausos nusilpimas. Girdėjimą gali pabloginti ir, pavyzdžiui, sieros kamštis. Jį pašalinus girdėti gali tapti lengviau. Tačiau savarankiškai diagnozuoti prastesnio girdėjimo priežasties ar bandyti pašalinti sieros kamščių namuose nereikėtų – tai geriausia patikėti specialistui.

5. Galima gauti kompensaciją klausos aparatams

Su amžiumi atsiradusį klausos praradimą galima kompensuoti klausos aparatais. Jie pritaikomi pagal individualius žmogaus klausos duomenis, poreikius ir motorinius gebėjimus.

Rinkos ir socialinių tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė klausos aparatų nenešiojančių žmonių (51 proc.) nežino, kad klausos aparatams galima gauti kompensaciją.

Klausos nusilpimui pasiekus tam tikrą lygį, Valstybinė ligonių kasa gali skirti kompensaciją, kuria pasinaudojus galima gauti 100 proc. kompensuojamuosius klausos aparatus arba kompensacijai skirtą sumą panaudoti įsigyjant pažangesnius aparatus.

Tačiau norint gauti kompensaciją klausos aparatui, pasakyti „prastai girdžiu“ nepakanka. Būtina atlikti klausos tyrimus, kurie padeda nustatyti klausos sutrikimo pobūdį ir laipsnį.

Klausos protezavimo specialistas gali atlikti klausos tyrimą – audiogramą, preliminariai įvertinti klausą ir paaiškinti, kokių tolesnių veiksmų gali prireikti.

Norint gauti kompensuojamuosius klausos aparatus, taip pat būtina kreiptis į gydytoją otorinolaringologą ir atlikti tyrimus. Kompensuojamieji klausos aparatai išduodami specializuotuose klausos centruose, turinčiuose sutartį su VLK dėl jų kompensavimo.