Sveika gyvensena – patikimas būdas atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas

Rugsėjo  29-tą dieną minima Pasaulinė širdies diena. Tai labai svarbi diena, per kurią siekiama atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančias kraujotakos sistemos sutrikimus. Širdies ligos ir insultas yra svarbiausia mirčių priežastis visame pasaulyje, nusinešanti kasmet apie 17 milijonų gyvybių. Lietuvoje nuo šių ligų kasmet  miršta per 23 tūkst. žmonių. 

Kryptis - prevencija

 Didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia modernios kardiologijos klinikos, dirba puikūs specialistai. Tačiau, pasak Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, širdies ir kraujagyslių ligos dažnai kerta žaibo greičiu.

„Todėl Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija didžiulį dėmesį skiria šių ligų prevencijai ir profilaktikai, stengiasi priartinti kardiologines paslaugas prie gyventojų, plėsti rizikos grupių stebėsenos galimybes, kad žmonės su profesionalų pagalba stengtųsi įveikti šias ligas“,- sako N. Ribokienė. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis jau  įgyvendintas Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos projektas, sėkmingai veikiantis kelis metus. Atnaujinta šio regiono gydymo įstaigų infrastruktūra, jos įsigijo modernią aparatūrą, kitos programos padėjo gerinti medikų kvalifikaciją. Panašus kardiologijos projektas dabar  įgyvendinamas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Jame dalyvauja 34 sveikatos priežiūros įstaigos iš 28 savivaldybių. Sergamumo ir  mirtingumo  nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo krypčiai projekte skirta 598 mln. litų iš jų 508 mln. lt Europos Sąjungos parama.

  Pasak N. Ribokienės nuo 2005 m. vykdant Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą, kasmet auga patikrintų asmenų skaičius. Šeimos gydytojai vykdo rizikos asmenų stebėseną, teikia pacientams rekomendacijas, kaip koreguoti savo gyvenseną, specialiuose centruose atliekami sudėtingi tyrimai.     

 Sveikatos apsaugos ministerija taip pat patvirtino naujus, atitinkančius ES reikalavimus gaivinimo standartus, leidžiančius medikams taikyti  efektyvesnes priemones kritiniais atvejais bei užtikrinti staigių mirčių prevenciją.   

  „Galima skaičiuoti milijonus litų išleidžiamų širdies ligų gydymui ir profilaktikai, naujus projektus, teisės aktus, tačiau visų svarbiausia yra paties žmogaus noras, valia ir sveikos gyvensenos siekis, - sako N.Ribokienė.

  Teoriškai, bet ne praktiškai

Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės, profesorės Žanetos Petrulionienės, visuomenė, rodos, teoriškai žino apie svarbiausias  mirčių priežastis ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnius, bet atvykstantieji dėl miokardo infarkto ar insulto į ligonines dažniausiai tuos rizikos veiksnius ignoruoja arba netiki jų svarba. Kita problema, anot profesorės, dažnas susirgęs nesugeba atpažinti pirmųjų besivystančio miokardo infarkto požymių, supainioja juos su kitomis ligomis: bronchų, skrandžio, stuburo ir pan. Lietuvos širdies asociacija visuomenei plačiai aiškina apie miokardo infarkto pirmuosius požymius, „auksinių valandų“ svarbą, stengiantis kiek galima labiau sutrumpinti laiką nuo skausmo pradžios iki kraujagyslės atvėrimo. Deja, apgailestauja profesorė, dažnai pacientai uždelsia, dėl to negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.

  Perspėjantys širdies infarkto požymiai:

• Nemalonus jutimas krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;
• Diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;
• Oro trūkumas kartu su nemaloniu jutimu krūtinėje.

Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Perspėjantys insulto požymiai:

• Staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;
• Staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;
• Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;
• Staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;
• Staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

  Atsiradus išvardintiems infarkto ar insulto požymiams, perspėja prof. Ž. Petrulionienė, svarbu kuo greitesnė medicininė pagalba, tik užsikimšusios kraujagyslės atvėrimas ir kraujotakos atstatymas gali išgelbėti ne tik širdies raumenį ar galvos smegenis, bet ir išgelbėti gyvybę.

   Galima išvengti 

  Pasaulio širdies federacija skelbia, kad beveik 80 procentų priešlaikinių mirčių nuo širdies infarkto ir insulto galima išvengti nugalėjus svarbiausius gyvensenos rizikos veiksnius: rūkymą, nesveiką mitybą ir fizinį neaktyvumą.  Nesveika mityba ir judrumo stoka  skatina „tarpinius rizikos veiksnius“: aukštą kraujospūdį, per didelį gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį ir nutukimą. Ligas skatina ir „užslėpti“ netiesioginiai veiksniai. Tai pasaulyje vykstančių socialinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių atspindžiai: globalizacija, urbanizacija ir populiacijos senėjimas. 

„Kaip matome iš Pasaulio širdies federacijos skelbiamų duomenų, didžiąją dalį rizikos veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, galima pašalinti. Tą  ir reikia daryti, kad neišsipildytų Pasaulio sveikatos organizacijos prognozė, jog 2030 metais nuo šių ligų mirs 23,6 milijono žmonių, jos plis bei tapsią mirčių priežastimi visame pasaulyje“,- ragina Sveikatos apsaugos viceministrė N. Ribokienė.

   Anot prof. Ž. Petrulionienės,  pagrindinis šeimos veiklos centras ir visų mūsų užuovėja – namai.

  „Būtent jie yra puiki vieta, nuo kurios reikėtų imtis atitinkamų veiksmų, gerinant širdies sveikatą. Štai kodėl šiais metais Pasaulinė širdies federacija ir jos nariai Pasaulinės širdies dienos proga visas pastangas nukreipia į kiekvieno iš mūsų namus. Šių metų Pasaulinės širdies dienos šūkis – „Vienas pasaulis, vieni namai, viena širdis“. Todėl siūlau  aktyviai susirūpinti savo ir savo artimųjų širdies sveikata ir tapti sveikos gyvensenos propaguotojais,- sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Ž. Petrulionienė.  

sam.lt