Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę: kaip atpažinti insultą
Kiekviena minutė, prabėgusi iki insulto gydymo pradžios, lemia ar žmogus pasveiks, ar liks su negrįžtamais pažeidimais. Kauno klinikų Neurologijos klinikos Insultų sektoriaus vadovas prof. Vaidas Matijošaitis pabrėžia, kad greitas simptomų atpažinimas ir neatidėliotinas kreipimasis į medikus gali išgelbėti gyvybę. „Svarbi kiekviena minutė – tai ne tik šių metų Pasaulinės insulto dienos šūkis, bet ir mūsų kasdienė realybė. Laiku suteiktas gydymas gali nulemti, ar pacientas grįš į įprastą gyvenimą“, – teigia prof. V. Matijošaitis.
Insultas – tai staiga pasireiškianti būklė, kai dėl trombo ar kraujagyslės plyšimo sutrinka kraujo tėkmė į smegenis. Deguonies trūkumas lemia greitą neuronų žūtį – per kiekvieną minutę jų netenkama apie 2 milijonus, todėl greita reakcija yra kritiškai svarbi.
Kadangi insultas įvyksta staiga ir be įspėjimo, itin svarbu žinoti jo požymius. Veido asimetrija, rankos ar kojos nusilpimas, sutrikusi kalba – tai pagrindiniai simptomai, kuriuos pastebėjus būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112. „Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti sunkios negalios,“ – pabrėžia profesorius.
Pasak prof. V. Matijošaičio, insulto riziką didina arterinė hipertenzija, prieširdžių virpėjimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, amžius bei kiti kraujagysliniai sutrikimai. „Šių veiksnių kontrolė – svarbiausias žingsnis siekiant išvengti insulto,“ – priduria jis.
Tiems, kurie patiria išeminį insultą, ūmiausiame laikotarpyje gali būti taikomi specializuoti gydymo metodai – intraveninė trombolizė, kai vaistais ištirpinamas smegenų kraujagyslę užkimšęs krešulys, ir mechaninė trombektomija, kai jis pašalinamas specialiu kateteriu per kraujagysles. „Greitesnis gydymas leidžia išsaugoti smegenų sritis, kuriose kraujotaka sulėtėjusi, tačiau neišnykusi, o tai padeda sumažinti insulto sukeliamą negalią,“ – aiškina profesorius.
Kauno klinikose ypatingas dėmesys skiriamas komandinio darbo tobulinimui – vykdomi specializuoti mokymai ir simuliacijos, padedančios dar labiau sutrumpinti laiką nuo pirmųjų simptomų iki gydymo pradžios. „Kiekvienas insulto gydymo atvejis – daugiadalykės komandos pastangų rezultatas. Nuo paramedikų iki radiologų, anesteziologų ir neurologų – visi veiksmai turi būti tiksliai koordinuoti,“ – sako prof. V. Matijošaitis.
Šis komandinis darbas ypač svarbus Kauno klinikų Insulto gydymo centre – didžiausiame Kauno apskrityje, kasmet gydančiame daugiau kaip 700 pacientų. Centre taikomi pažangūs, šiuolaikiniai gydymo metodai, atitinkantys Europos ir pasaulines rekomendacijas – kasmet atliekama daugiau nei 250 intraveninės trombolizės ir 240 mechaninės trombektomijos procedūrų.
Pasak profesoriaus, Kauno klinikų Insulto centro gydytojai aktyviai dalijasi patirtimi tiek su Lietuvos, tiek ir su užsienio kolegomis. Kartu su Europos insulto organizacijos remiama ANGELS iniciatyva rengiami insulto simuliacijos mokymai įvairių šalių insulto komandoms, siekiant gerinti insulto gydymo kokybę visame regione.
Susiję straipsniai
