Sūris ir sviestas: ne taip jau ir blogai

1977 metais JAV ir Jungtinės Karalystės dietologai išleido mitybos gaires. Šių gairių paskirtis – įvairių ligų prevencija pasitelkiant mitybą arba ją efektyviai derinant. Daug dėmesio skiriama širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijai. Ir čia itin neigiamomis spalvomis nupiešiami du riebūs, kaloringi ir visaip kitaip nenaudingi pieno produktai – sviestas ir sūris.

Reklama

Nors praėjo daugiau nei keturiasdešimt metų, šie produktai ir toliau nešasi paskui save neigiamo poveikio sveikatai šleifą. Skanu, norisi, bet taip nenaudinga... Tačiau vienas šių laikų tyrimas apsiėmė šiuos du produktus išteisinti, bent jau iš dalies. Kodėl? Tuoj pamatysime.

Naujasis tyrimas, aprašytas 2015 m. žurnale Open heart, atkreipia dėmesį į minėtas 1977 metų gaires. Ir ypač į faktą, kad rekomendacijos buvo priimtos nepagrindžiant jų jokiais tuometiniais tyrimais, nes tų tyrimų tuomet ir nebuvo. Tiesiog medikų ar mokslininkų spėjimai.

Antrą kartą panašios mitybos rekomendacijos buvo pakartotos ir sustiprino pirmųjų gairių tiesas 1983 metais. Naujesnės gairės buvo pateiktos 220 mln. amerikiečių ir 56 mln. anglų, bet ir jos rėmėsi senosiomis rekomendacijomis ir nebaigtais klinikiniais tyrimais. Rekomendacijos teigė, kad žmogus turėtų sumažinti suvartojamų riebalų kiekį iki ne daugiau kaip 30 proc. gaunamo maisto per dieną ir iki 10 proc. sumažinti blogųjų riebalų kiekį. Tačiau, kaip ir minėjome, tokios gairės neturėjo moksliškai įrodyto pagrindo, o tyrimas, galėjęs įrodyti šį faktą, baigėsi tuo, kad nenustatyta jokio ženklaus ir sveikatai reikšmingo pokyčio tarp tų žmonių, kurie valgė riebiau, ir tų, kurie valgė mažiau riebių produktų. Tiksliau, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nepriklausė nuo to, ar žmogus suvalgė iki 30 proc. riebalų per dieną, ar daugiau.

Taigi tokie faktai privertė iš naujo permąstyti riebaus maisto įtaką mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ypač atkreipiant dėmesį į sūrį ir sviestą. Štai, pavyzdžiui, sviestas turi labai svarbių maisto medžiagų, tokių kaip vitaminas A, E, K2, mineralų, kaip kalcis, fosforas, kalis. Sočiosios riebiosios rūgštys iš sviesto prisideda prie gerojo cholesterolio gamybos. Panaši situacija ir su sūriu.

Tačiau žurnale Open Heart išsakomai mokslininkų nuomonei pritaria ne visi. Kiti ir toliau skeptiškai vertina sūrio ir sviesto naudą sveikatai bei teigia, kad sveikata slypi saikingame šių produktų kiekyje. Be to, tyrimas, atskleidžiantis, kad prieš tai buvusios mitybos gairės yra kone spėjimai, neturėtų skatinti žmonių be saiko valgyti sūrio ir sviesto.

Ar jūs valgote sviestą? Atsakykite čia.

Šaltinis:

Harcombe Z, Baker J, Cooper S, Davies B, Sculthorpe N, DiNicolantonio J. Evidence from randomized controlled trials did not support the introduction of dietary fat guidelines in 1977 and 1983: a systemic review and meta-analysis. Open Heart. 2015.