Supermaistas: nauda ar tuščia mada?
Šiandieninis sveikos mitybos entuziastas dažnai negali įsivaizduoti savęs be egzotiško supermaisto – ispaninių šalavijų (čija) sėklų, atvežtų iš Centrinės Amerikos, dygliuotojo ožerškio (goji) uogų iš Himalajų, šilkmedžio uogų iš Centrinės Azijos ir kitų kone stebuklingomis savybėmis garsėjančių sėklų, uogų ar ekstraktų. Ar tikrai reikia žavėtis supermaistu, o gal tai – tik didelis sveikos mitybos burbulas?
Sveiką mitybą pasirinko vietoj gydymo
Supermaistas – itin maistingi, bet dažniausiai mažo kaloringumo produktai. Nors tokiai kategorijai priskirti galima būtų ir daug Lietuvoje augančių daržovių, vaisių bei uogų, dažniausiai šiuo epitetu apibūdinami brangūs iš viso pasaulio suvežti egzotiškų pavadinimų produktai.
Jau 6 metus sveikai besimaitinanti Indrė Trusovė sako vartojanti ir labai vertinanti ir čija sėklas, ir goji uogas, ir linų sėmenis, taip pat į šį sąrašą ji pridėjo dumblį spiruliną bei kanapių ekstraktą.
Ji neabejoja šių maisto produktų poveikiu ir juokauja, kad, „jeigu tai ir mada, tai yra pati geriausia mada, kokia tik gali būti.“
„Šiuo metu visame pasaulyje maistas yra ypač prastas: pilnas hormonų, antibiotikų, genetiškai modifikuotų organizmų ir t.t. Tad, norėdami gauti reikiamų medžiagų, mineralų, vitaminų, mes neišvengiamai esame priversti praturtinti savo mitybą įvairiais papildais. Sėklos yra puikiausias pasirinkimas“, – entuziastingai dėsto Amerikoje šiuo metu gyvenanti I. Trusovė.
Dėl didelių sveikatos ir antsvorio problemų ji ėmė ieškoti alternatyvių gydymo priemonių. „Taip atradau gydomąjį badavimą, vaisių, daržovių bei visų superproduktų naudą. Be abejo, tai neįvyko iškart. Ir šiandien atrandu vis naujų superproduktų, kuriais papildau savo ir šeimos mitybos racioną“, – pasakoja I. Trusovė.
Daugiausiai vadinamojo supermaisto ji vartoti pradėjo po cezario pjūvio operacijos. Tai, pasak pašnekovės, jai padėjo itin greitai atsigauti. Kas rytą įvairiomis sėklomis ir uogomis ji praturtina vaisių kokteilius, o po jų, sako, „energijos antplūdis garantuotas“. Taip pat moteris didžiuojasi turinti stiprius plaukus ir nagus, lygią odą, retai serganti.
Svarbiausia – įvairovė
Gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė supermaisto nesureikšmina ir sako, kad, tinkamai subalansavus mitybą, jokių čija sėklų ar goji uogų nebereikia.
„Iš maisto turime gauti tam tikrą maistinių medžiagų visumą, kuri užtikrintų gerą žmogaus sveikatą. Maistinių medžiagų žmogus gauna tik vartodamas įvairų maistą ir kuo įvairesnis jis bus, tuo didesnė tikimybė, kad gausime viską, ko mums reikia“, – tvirtina E. Gavelienė.
Tuo metu mitybos konsultantė Ilka Adams-Pauliukevičė neretai mini ir čija sėklas, ir goji uogas. Pasak jos, atvežtinis supermaistas yra svarbus ir ji siūlytų jį vartoti, ypač žiemą, kai mažiau vietinių alternatyvų.
Žiemą darosi striuka
Nemažai maistingo ir nekaloringo maisto yra ir Lietuvoje, bet tai labai priklauso nuo metų laikų, sako I. Adams. „Pavyzdžiui, uogos Lietuvoje tikrai nėra egzotika. Juk vasarą aš galiu nueiti į mišką ir jų prisirinkti. Daugelis žmonių augina braškes daržuose, vyšnių galima prisiskinti nuo medžių, gervuogių taip pat galima tiesiog prisirinkti miške. Todėl vasaromis aš stengiuosi jų prisirinkti ir valgyti kuo daugiau“, – pasakoja mitybos konsultantė.
Žiemą vietinių produktų pasiūla tampa mažesnė, tada, sako I. Adams-Pauliukevičė, ji vartojanti daugiau citrusinių vaisių (citrinų, greipfrutų, didžiųjų greipfrutų, apelsinų), nepamirštanti ištisus metus vartojamų obuolių, bananų ir uogų bei vadinamojo egzotinio supermaisto.
„Žinoma, pigiau ir kartais netgi naudingiau valgyti vietinį maistą, bet jei norite įvairios mitybos ir nenorite kasdien valgyti obuolių, tada galima į racioną įtraukti ir iš kitų šalių kilusio maisto. Kaip žinome, sveikų produktų nėra tiek jau daug, jie gali atsibosti“, – aiškina I. Adams-Pauliukevičė.
Savo supermaistą pamiršome
Su tuo nelinkusi sutikti dietologė E. Gavelienė. Pasak jos, Lietuvoje yra gausybė vietinių itin maistingų produktų, tačiau daugelis jų yra pamiršti, pavyzdžiui, linų sėmenys, juodgrūdės sėklos, šeivamedžio uogos, aktinidijos, juodieji serbentai ir t.t.
„Mes turime ir vietinių superproduktų. Jų nereikėtų užmiršti ir nebūtina žavėtis atvežtiniais. Galbūt tai įvyksta dėl savų superproduktų nežinojimo“, – svarsto E. Gavelienė.
Dėl vertingų produktų užmiršimo ji kaltino ir pripratimą prie patogumo: juk buroką reikia ir išvirti, ir nulupti, o pomidorą – tik nuplauti, sakė gydytoja.
Maistas – geriau nei vaistas
I. Trusovė kaip primirštą, bet lietuviams itin gerai pasiekiamą naudingą maistą išskyrė cinamoną ir česnaką: „Savo sudėtyje abu turi labai daug antioksidantų, kurie labai stiprina imunitetą ir padeda kovojant su virusais ir peršalimo ligomis. Taip pat jie pasižymi antibiotinėmis savybėmis, puikiai valo organizmą, stiprina kraujotakos sistemą.“
E. Gavelienė pasakoja, kad kai kurie žmonės dėl įvairių situacijų negali suvalgyti reikiamo kiekio daržovių ar vaisių ir tada rekomenduojamas vienas arba kitas vitaminas ar maisto papildas.
„Šioje situacijoje supermaisto įtraukimas būtų kur kas racionalesnis nei kokios nors kapsulės“, – pažymi dietologė.
Susiję straipsniai
