Sunkia liga galima užsikrėsti net ir kvepiančioje gamtoje

Kartais ima atrodyti, kad mes, žmonės, gyvename taip, tarytum būtume kažkieno bandomieji triušiai. Juk mums skiriama tiek įvairiausių išbandymų, tiek sunkių ligų! Ir kažkas tarytum stebi, kaip mes su visu tuo susidorosime. Negana vėžio, diabeto ir aterosklerozės, tas „kažkas“ prieš 20 metų mums dar atsiuntė ir erkių! Kraujasiurbių vabalų, kurie užkrečia sunkiomis ligomis mums to visiškai nesitikint ir nieko kenksmingo nedarant, tiesiog džiaugiantis gyvenimu ir žydinčia gamta.  

Reklama

Erkės užkariavo Europą

Erkės paplito Vakarų bei Vidurio Europoje maždaug prieš 30 metų. Dabar jų yra daugybė - ir Austrijoje, ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, Skandinavijos bei Pabaltijo valstybėse. Erkėms nėra jokių sienų, jos keliauja iš vienos šalies į kitą įsikibusios į laukinių gyvūnų sprandus. Ypač joms patinka stirnos ir kiškiai, o šių žvėrelių ir Lietuvoje yra labai daug. Erkių zonoje atsidūrusių Europos valstybių gyventojams kovoti su šių vabalėlių armijomis nelabai sekasi. Bandė jas nuodyti - beprasmiška, į kritusiųjų vietas stoja kaimyninių šalių erkių legionai.

Tačiau erkių platinamomis ligomis serga ne visų Europos šalių žmonės. Pavyzdžiui, Austrijoje susirgimų erkiniu encefalitu labai nedaug. Kodėl? Juk čia kalnai apžėlę miškais, ežerai – tikras erkių rojus. Ar jų čia mažiau?

Specialistai aiškina, kad tikrai ne mažiau, tačiau sergančiųjų beveik nėra, nes šių valstybių gyventojai sugebėjo nugalėti pavojingas ligas, nuo 1980 m. pradėję skiepytis. Už skiepus mokėjo valstybė, o žmonės suprato, kad to reikia. Juk pigiau pasiskiepyti nei sunkiai sirgti. Šiuo metu Austrijoje nuo erkinio encefalito yra paskiepyti 90 proc. gyventojų, todėl susirgimų nustatoma tik 100 per metus (Austrijoje - 8,5 milijono gyventojų). Mūsų kaimynai latviai nuo erkinio encefalito jau ėmė nemokamai skiepyti vaikus. O Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, už skiepus reikia mokėti iš savo kišenės. Ir kol kas nekalbama apie tai, kad ligonių kasos juos kada nors kompensuos.

Gyvename endeminėje zonoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkstančius žmonių. 2014 m. mūsų šalyje užregistruota 353 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2 257 – Laimo liga.

Susirgimais erkiniu encefalitu ir Laimo liga pirmaujame Europoje: Lietuva, Latvija, Estija (ir dar Slovėnija) yra paskelbtos endeminėmis zonomis, tad visiems turistams, atvykstantiems į šiuos kraštus, rekomenduojama pasiskiepyti. Juk ir mes skiepijamės, prieš vykdami į Sibiro taigą ar Afrikos dykumas.

ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja, medicinos entomologė Milda Žygutienė aiškina, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šalį skelbia endemine zona tada, kai iš šimto tūkstančių šalies gyventojų serga 5. Lietuvoje 2013 m. erkiniu encefalitu sirgo 16, o praėjusiais, 2014 šimtui tūkstančių gyventojų sergančiųjų buvo 12.

Kodėl erkių taip padaugėjo? M. Žygutienė aiškina, kad ne vien dėl nuo 1990 metų sumažėjusių dirbamų laukų ir atsiradusių pelkynų. Juk tada erkių nebūtų padaugėję kitose Europos šalyse, o atsitiko būtent taip.

„Visoje Europoje erkių pradėjo daugėti dėl to, kad atšilo klimatas, - aiškina specialistė, – daugelis pasaulio mokslininkų pripažįsta, kad ši problema susijusi su globalia klimato kaita. Pavasarį, ypač gegužės mėnesį, erkės yra labai alkanos. Jos mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, o savo aukos paprastai tyko ant augalų, nepakildamos nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro. Erkė laukia, iškėlusi į viršų pirmąją porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą.“

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

M. Žygutienė pataria saugotis erkių dėvint tinkamus drabužius ir naudojant repelentus (erkes atbaidančias chemines priemones). Dirbant ar poilsiaujant miške ar sode, reiktų vilkėti šviesius (baltus) drabužius, nes ant jų lengviau pastebėti ropojantį vabalėlį. Kelnės turėtų būti ilgos, sukištos į kojines ar batus, rankovės – ilgos, rankogaliai užrišti raišteliais. Ant galvos – balta skarelė ar kepurė. Marškinių apykaklė būtinai uždara, kad kokia mažytė erkė nimfa neprasprūstų. Grįžus iš miško, vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai), o kūną - gerai apžiūrėti. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti.

Pasak specialistės, erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio, o pastaruoju metu, buvus švelnioms žiemoms, šis sezonas pailgėjo nuo kovo iki gruodžio mėn.

Tačiau tiems, kas daug laiko praleidžia soduose ir miškuose, specialistė pataria skiepytis, nes iš tiesų pati efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai.

Jei erkė jau įkando

Kaip sužinoti, ar ką tik įsisiurbusi erkė buvo užkrėsta? Ar jau yra pavojus susirgti, ar galime būti ramūs? Šį klausimą uždavėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriui, gydytojui infektologui Alvydui Laiškoniui.

„To sužinoti neįmanoma, - atsako jis, - niekas tokių tyrimų neatlieka, be to, medicininiu požiūriu tai nėra svarbu. Ilgą laiką tyrinėjau erkinį encefalitą, bendradarbiavome su Švedijos mokslininkais. Niekas to nedaro ir kitose šalyse. Juk kartais įkanda nimfa, kuri tuojau nukrenta, ir jūs net nežinote, kad  įkando. Galima rasti įsisiurbusią tik suaugusią erkę, o užkrėstos gali būti ir tos mažosios.“

Profesoriaus klausiame, kodėl  kai kurie žmonės, net ir užsikrėtę ir persirgę erkiniu encefalitu, to net nepastebi, o kiti lieka neįgalūs?

„Pasitaiko neturinti jokių aiškių simptomų ligos forma, - aiškina A. Laiškonis, - kai žmogus porą dienų pakarščiuoja, jam paskauda galvą ir liga praeina tarytum gripas. Esame atlikę tyrimus Pakaunėje ir nustebome, - net 15 proc. iš visų tirtų žmonių kraujyje buvo antikūnų šiai ligai. Vadinasi, jie buvo persirgę erkiniu encefalitu, tačiau patys to nežinojo. Žinoma, šie žmonės nebuvo skiepijęsi.“

Profesorius aiškina, kad norint įgyti imunitetą prieš erkinį encefalitą, reikia trijų skiepų: po pirmojo skiepo praėjus mėnesiui, reikia skiepytis antrą kartą, tik tada apsauga nuo ligos pradeda veikti. Po antrojo skiepo praėjus metams, būtina skiepytis trečią kartą. Tada jau galime būti ramūs bent 3-5 metus. Tada skiepą reikia vėl pakartoti, ir taip kas penkeri metai iki gyvenimo pabaigos.

Nuo erkinio encefalito gydymo nėra

Tikriausiai ne kiekvienas žino, kad gydymo nuo erkinio encefalito dar nėra. Viso pasaulio mokslininkai jo ieško, tačiau kol kas nesėkmingai. Iš tiesų nuo daugelio virusinių ligų jokio gydymo, išskyrus simptominį, dar nėra atrasta.

Sunki erkinio encefalito forma pasireiškia ūmiai, tačiau ne iš karto, o praėjus 2-3 savaitėms ar mėnesiui po erkės įkandimo. Pakyla aukšta temperatūra, žmogus karščiuoja apie 3-5 dienas. Vėliau ligos simptomai išnyksta, kūno temperatūra tampa normali, žmogus tarsi pasveiksta. Tačiau po 1-2 dienų vėl pradeda karščiuoti, atsiranda stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka sąmonė. Gali prasidėti galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas), galvos smegenų pažeidimas. Jei liga ypač sunki, gali pasireikšti raumenų paralyžius.

„Trečdaliui persirgusių erkiniu encefalitu lieka sunkesnės ar lengvesnės pasekmės, - aiškina A. Laiškonis – tai, kokios pasekmės liks, priklauso nuo imuninio atsako. Gydytojai negali prognozuoti, kaip liga baigsis. Nuo erkinio encefalito miršta 1–4 proc. susirgusiųjų, tačiau net apie 40 proc. pasveikusiųjų liga palieka pėdsakus. Vaikai serga rečiau ir lengviau, jų imuninė sistema ne taip stipriai į šį virusą reaguoja. Tačiau serga ir jie, tad rekomenduojama skiepyti ir vaikus.“

Nuo Laimo ligos skiepų nėra

Profesorius pasakoja ir apie kitą erkių platinamą sunkią ligą, Laimo ligą, kurią sukelia bakterijos borelijos: „Ši liga dar sunkesnė, nei erkinis encefalitas, tačiau nuo šios ligos yra vaistų. Žinoma, jei ji laiku pastebėta. Jeigu ligos nepastebėsite ir negydysite, ji palies sąnarius, širdį, akis, nervų sistemą, gali likti labai sunkios pasekmės.

Kaip Laimo ligą atpažinti? Reikia akylai stebėti, ar toje vietoje, kur erkė įkando, neatsirado raudona dėmė. Ją pastebėjus, tuojau pat kreiptis į gydytoją. Jeigu dėmė taip ir neatsirado, tačiau jums neramu, praėjus trims savaitėms po erkės įkandimo galima kreiptis į gydymo įstaigą ir pasidaryti kraujo tyrimą. Tyrimas parodys, užsikrėtėte Laimo liga, ar ne.“

Meilė Jančorienė