Medicinos entomologė: grybų miškuose gausa reiškia, kad juose palanku ir erkėms

Sklidinos pintinės baravykų, raudonikių ar sodrių voveraičių – tokie vaizdai iš įvairių Lietuvos miškų pastaruoju metu mirgėte mirga socialiniuose tinkluose. Specialistai ragina besimėgaujančius gamta neužmiršti ir apie slypinčius rimtus pavojus – erkes, kurios aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį – šiltojo metų sezono pradžioje pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl tampa alkanos.

Reklama

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Viliaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistės, medicinos entomologės Mildos Žygutienės, grybų gausa neturėtų apsukti galvos taip, kad pamirštume atsargumą.

„Jei jau auga grybai, tai reiškia, kad miškuose drėgmės pakanka ir erkėms išgyventi. Visi žinome, kad erkių, platinančių erkinį encefalitą ir Laimo ligą, yra visuose mūsų šalies miškuose. Susidurti su erke, be abejonės, galima ir negrybaujant, tačiau rinkdami miško gėrybes, praleidžiame daug laiko ir praeiname daug kilometrų teritorijoje, kuri, kalbant apie erkių platinamas ligas, yra rizikos zona. Atsiranda didelė tikimybė, kad erkė ar net kelios prikibs prie drabužių, o jei vilkėsime netinkamą aprangą – pateks ir ant kūno“, – sako M. Žygutienė.

Pasak jos, rugsėjis patenka į antrą erkių platinamų ligų piko bangą. Erkės bus aktyvios tol, kol aplinkos temperatūra nukris žemiau kaip iki 5-7 laipsnių šilumos.

Specialistė pabrėžia, jog ne kiekviena erkė yra užsikrėtusi erkinio encefalito virusu ar Laimo ligos sukėlėju. Užsikrėtimo procentas nėra vienodas vienoje ar kitoje teritorijoje, gali skirtis ir to paties rajono miškuose.

„Nepaisant to, mes niekada nežinome, ar ta erkė, kuri įsisiurbė mums ar mūsų artimajam, yra užsikrėtusi ar ne. Ramiau grybauti tiems, kurie yra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Ši liga pasižymi itin sunkiais simptomais, baigtis būna įvairi. Vieni pasveiksta, bet maždaug trečdaliui persirgusiųjų liekamieji reiškiniai išlieka apie metus ir ilgiau, kitiems – visą likusį gyvenimą, o jie gali būti patys įvairiausi – nuo kai kurių elgsenos pokyčių iki neįgaliojo vėžimėlio“, – sako M. Žygutienė.

Ankstesnių tyrimų duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai 1 proc. erkių yra užsikrėtusios erkinio encefalito virusu, Laimo ligos sukėlėju – 15-20 proc. erkių.

Apsisaugojimo priemonės

Vienintelė priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Svarbiausi yra pirmieji 3 skiepai: antrasis – po 1–3 mėnesių, trečiasis – po 9–12 mėnesių. Jau po antrosios skiepo dozės praėjus 2–3 savaitėms susiformuoja imunitetas ligai, tačiau trečioji dozė reikalinga tam, kad jis taptų ilgalaikis. Vėliau tereikia palaikyti imunizaciją papildomomis skiepų dozėmis.

Nuo erkių platinamų ligų saugotis būtina ir patiems. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją būtina kuo greičiau ištraukti. Jei tai padarėte laiku, galite apsisaugoti nuo Laimo ligos. Nuo šios ligos skiepų nėra, todėl einant į mišką, vaikštant parkuose ir kitose vietose, kur gali būti erkių, būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, stebėti save bei augintinius.

Rekomenduojama:

• dėvėti tinkamus drabužius – viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno;
• iškylaujant gamtoje, vengti aukštos žolės;
• drabužius apdoroti (apipurkšti ar kitaip, atsižvelgiant į gamintojo instrukcijas) repelentais (cheminėmis erkes atbaidančiomis priemonėmis);
• grįžus į namus apžiūrėti visą kūną ir drabužius, kuriuos buvote apsirengę;
• pastebėjus prisisiurbusią erkę, kaip galima greičiau pašalinti nuo kūno pincetu ar kitomis priemonėmis, stengiantis ją suimti kuo arčiau straubliuko, o įsisiurbimo vietą dezinfekuoti;
• įsiminti įsisiurbimo datą, stebėti įkandimo vietą ir savo savijautą mėnesį, atsiradus karščiavimui, gripą primenantiems simptomams ar paraudimui įkandimo vietoje, kreiptis į savo šeimos gydytoją;
• reguliariai tikrinti naminių gyvūnėlių kailį dėl erkių, kadangi gyvūnai yra erkių pernešėjai į gyvenamas patalpas ir sodybas.