Sudėtingoms širdies aritmijoms ir lėtiniam širdies raumens nepakankamumui gydyti - naujausia medicininė elektroninė technika(1)

Prieš pat Naujuosius metus Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėjas prof. habil. dr.  Algimantas Kirkutis kvalifikaciją kėlė vienoje žinomiausių pasaulio klinikų - Berlyno medicinos universiteto klinikoje. Ši klinika turi labai turtingą istorinę praeitį ir yra gerai žinoma medicinos  pasaulyje  „Charite“ klinikos pavadinimu. Jam pasisekė stebėti ir dalyvauti net  penkiose operacijose, kurių metu buvo gydomi ligoniai, sergantieji sudėtingomis širdies aritmijomis. Šių operacijų metu pacientams buvo implantuotos naujausios širdies pastovios elektrostimuliacijos ir defibriliacijos sistemos.

Reklama

Kuo ypatingos šios operacijos ir jų metu panaudotos elektrokardiostimuliacijos ir defibriliacijos sistemos?

Norint suprasti šių sistemų panaudojimo indikacijas ir svarbą ligonių gydymui reikia nors bendrais bruožais apibūdinti praktines situacijas, kurių metu jos gali būti panaudotos klinikinėje praktikoje.

Kiekvienam iš mūsų yra tekę girdėti pasakojimų apie iš pažiūros sveikus žmones, dažniau vyresnio amžiaus vyrus, kurie jaučiasi lyg ir neblogai, dirba kasdienius savo darbus, net retkarčiais pasportuoja,  ir staiga vieną dieną netikėtai savo artimiesiems krenta ant žemės be sąmonės.  Tokie pacientai gali net ir neįtarti, kad  turi išeminės ligos sukeltą kraujotakos vainikinėmis kraujagyslėmis sutrikimą arba kitą retai pasireiškiantį širdies pakenkimą. Jeigu tokiems žmonės  nėra suteikiama neatidėliotina reanimacinė medicininė pagalba, jie gali  mirti per keletą minučių. Taip atsitinka sutrikus kraujo pritekėjimui į smegenis. Į smegenis ir kitus organus kraujas nustoja tekėti, kai kraujagyslėmis jo nevarinėja širdies raumuo. O taip įvyksta nustojus plakti  širdžiai arba, priešingai,  pradėjus jai  susitraukinėti tokiu dideliu dažniu, kad kraujas net negali į ją patekti.  Dėl šios priežasties kraujas taip pat nustoja tekėjęs. Vienu ir kitu atveju smegenys negauna jų veiklai reikalingo deguonies, kurį atneša kraujo srovė, todėl nustoja funkcionuoti ir išsijungia. Tai viena sudėtingiausių ir sunkiausiai diagnozuojamų bei pagydomų širdies ligų šiuolaikinėje medicininėje praktikoje, nusinešanti daug dažnai dar darbingų ir kūrybingų žmonių gyvybių.

Kaip galima padėti tokiems ligoniams?

Norint padėti tokiems ligoniams reikia laiku diagnozuoti ligą ir ją sukėlusias priežastis. Ligoninėje tai atliekama specialiais kompiuterizuotais prietaisais ištisą parą stebint ligonio EKG. Stebėjimo metu nepavykus užregistruoti širdies aritmijos atliekami sudėtingi intrakardiniai elektrofiziologiniai tyrimai.  Jų metu į ligonio širdį per ligonio kraujagysles  įstumiami specialūs elektrodai, su kurių pagalba registruojamos EKG iš širdies vidaus ir atliekama laikina širdies raumens stimuliacija. Tokie tyrimai atliekami siekiant ant operacinio stalo sukelti priepuolį ir įvertinti širdies aritmijos atsiradimo mechanizmą, jos pavojingumą bei galimybes pritaikyti vienokį ar kitokį efektyvų gydymo būdą, leidžiantį normalizuoti širdies darbą.

Vakarų šalyse ligoniams, kuriems yra įrodoma nors menkiausia galimybė išsivystyti širdies skilvelių aritmijoms, į organizmą implantuojami pastovūs širdies kardioverteriai – automatiniai širdies ritmo atkūrėjai. Tai kompiuterizuotas prietaisas, kuris sustojus širdžiai jos darbą suaktyvina silpnais elektriniais impulsais, o išsivysčius skilvelių aritmijai (fibriliacijai) ją nutraukia paleisdamas į širdį didelio galingumo defibriliuojantį elektros impulsą. Vien tik Vokietijoje tokių prietaisų kasmet implantuojama 1-am mln. gyventojų daugiau nei 500. Lietuvoje medikus kol kas riboja šio prietaiso kaina ir ligonių su implantuotais kardioverteriais priežiūros

sudėtingumas.  Todėl mes naudojame šį gydymo metodą tik tada, kai yra akivaizdi grėsmė ligonio gyvybei ir nėra kitų galimybių jam padėti.  Mūsų šalyje šis skaičius keliasdešimt kartų mažesnis. Beje, pagal implantuojamų kardioverterių ir elektrostimuliatorių skaičių 1-am mln. gyventojų sprendžiama apie tos šalies medicininės pagalbos išsivystymo lygį.

Ar Berlyno „Charite“ klinikoje mokėtės implantuoti kardioverterius?

Prieš 15 metų tokio prietaiso implantavimas buvo labai sudėtinga kardiochirurginė operacija. Dabar šias operacijas atlieka invaziniai kardiologai.  Galiu pasigirti, kad Lietuvoje prieš 10 metų pastovų kardioverterį-defibriliatorių neatverdami ligonio krūtinės ląstos chirurginiu būdu mes pirmieji implantavome Klaipėdoje. Berlyne stebėjau vieną tokią operaciją, nes norėjau palyginti mūsų naudojamą operacinę techniką su vokiečių. Turiu pasakyti, kad, be geresnės medicininės rentgenotelevizinės aparatūros bei turtingesnio vienkartinių operacinių medžiagų arsenalo, didesnių skirtumų neteko pamatyti. „Charite“ klinikoje mane sudomino  vokiečių gaminami ir plačiai taikomi klinikinėje praktikoje implantuojami kardioverteriai, kurių veikla po implantavimo į ligonio organizmą kontroliuojama ir reguliuojama nuotoliniu būdu iš specialaus kompiuterinio centro Berlyne per ligoniui duodamą prietaisą, primenantį mobilaus ryšio telefoną. Visai nesvarbu, kuriame pasaulio krašte bebūtų ligonis, jo širdies veikla ir implantuoto kardioverterio darbas stebimas nuotoliniu būdu. Ligoniui tereikia jam duotą prietaisą turėti savo namuose arba netoliese išvykus iš namų.

Tokių prietaisų panaudojimas ženkliai padidina ligonio, kuriam implantuotas kardioverteris, saugumą ir išgyvenamumą bei palengvina darbą gydytojams ir slaugytojams, stebintiems ligonio būklę ir kardioverterio darbą po jo implantavimo operacijos.

Kokios buvo kitos keturios operacijos?

Teko stebėti dvi operacijas, kurių metu per periferines kojų venas į ligonio širdį buvo įstumiami du ar trys specialūs diagnostiniai elektrodai, kuriais buvo siekiama nustatyti širdies aritmijos atsiradimo mechanizmą. Siekiant nustatyti aritmijos židinio vietą širdyje buvo atliekama laikina diagnostinė širdies  elektrostimuliacija bei registruojamos  EKG iš ligonio širdies vidaus normalaus širdies ritmo ir  išprovokuotos aritmijos metu. Vėliau šie elektrodai buvo panaudoti ligonio širdies viduje atliekant aritmijos židinio sunaikinimą su radiodažninės energijos pagalba prideginant širdies pakenktas ląsteles iš vidaus.

Panašios operacijos atliekamos ir Klaipėdoje?

Taip, panašiai mes gydome ir savo ligonius, tačiau Berlyno klinikoje tai atliekama panaudojant naujesnės kartos medicininę aparatūrą.

Ką galite pasakyti apie likusias dvi operacijas?

Likusios dvi buvo pačios sudėtingiausios ir kartu pačios įdomiausios operacijos. Jomis buvo siekiama išgelbėti itin sunkius ligonius, kurie sirgo širdies skilvelių padidėjimu, impulsų perdavimo sutrikimu kairiajame skilvelyje ir lėtiniu širdies raumens nepakankamumu. Vienam iš šių ligonių širdies raumens nepakankamumas ir impulsų perdavimo sutrikimai  komplikavosi dar ir pavojingomis ligonio gyvybei skilvelių aritmijomis. Paprastai tokie ligoniai gydomi persodinant jiems donoro širdį.

Sergantiems lėtiniu širdies nepakankamumu ligoniams dažniausiai labai nukenčia kairysis

skilvelis, nes jam tenka didesnis  darbo krūvis.  Jis pradeda plėstis, silpsta ir ima susitraukinėti vėliau negu dešinysis. Tai sutrikdo širdies darbo sinchroniškumą ir ženkliai sumažina išmetamo iš širdies kraujo kiekį bei pablogina ligonio būklę. Tokiems ligoniams taikoma abiejų skilvelių ir prieširdžių darbą sinchronizuojanti pastovi elektrostimuliacija. Šios operacijos metu ligoniui per kaklo arba peties kraujagysles į širdį implantuojami trys elektrodai. Vienas - į dešinįjį prieširdį ir po vieną - į dešinįjį ir kairįjį skilvelius. Visų trijų elektrodų kiti galai sujungiami su specialiu širdies darbą sinchronizuojančiu stimuliatoriumi, kuris operaciniu būdu įsiuvamas  po ligonio didžiuoju krūtinės raumeniu.

Pacientui, kuriam situacija buvo apsunkinta sudėtingais skilvelių ritmo sutrikimais, buvo implantuotas dar ir pastovus defibriliacinis elektrodas ir dar sudėtingesnis resinchronizuojantis širdies kamerų darbą elektrostimuliatorius, turintis ir širdies intrakardinės defibriliacijos galimybę. Man buvo suteikta galimybė asistuoti kolegoms operuojant šį ligonį Berlyno  klinikoje.

Kaip jūsų matytos operacijos ir parsivežtos žinios iš Berlyno padės Vakarų Lietuvos žmonėms?

Susipažinimas su naujovėmis visada leidžia įvertinti savo sugebėjimus, sukelia minčių ir atveria naujas galimybes praktiniame darbe. Be jokios abejonės, patirti įspūdžiai  ir įgytos žinios leis pagerinti atliekamo mūsų  darbo kokybę ir tai turės reikšmės mūsų gydomiems ligoniams. Pagerinti Širdies aritmijų diagnostikos ir gydymo laboratorijoje atliekamų operacijų kokybę padės ir prieš pat Naujuosius metus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje įsigytas naujas rentgeno aparatas.

vlmedicina.lt