Implantuotas kardiostimuliatorius nuolat gelbsti paciento gyvybę

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro specialistai įdiegė dar vieną naują gydymo metodą – pirmą kartą implantavo elektrokardiostimuliatorių su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija (IKD). Tai yra vienas brangiausių ir sudėtingiausių šiuo metu pasaulyje implantuojamų prietaisų, kuris pasižymi ne tik įprastomis elektrokardiostimuliatoriaus savybėmis. Gebėdamas atpažinti ir koreguoti gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus (skilvelinę tachikardiją ar skilvelių virpėjimą) nuolat gelbsti paciento, kurio krūtinėje yra implantuotas, gyvybę.

Progresas medicinoje didelis

Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija remia visas gydymo įstaigoje įdiegiamas naujoves, kurių iniciatoriai dažniausiai yra jauni gydytojai. Spaudos konferencijoje, kurios metu pristatytas pirmą kartą implantuotas elektrokardiostimuliatorius su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija (IKD), ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė sakė, jog didžiuojasi prieš keletą metų duris atvėrusiu Širdies ir kraujagyslių centru ir jame dirbančiais gydytojais.

Visoje medicinoje pažanga yra labai didelė, kasdien kuriama ir įdiegiama šiuolaikiška medicinos įranga. Tačiau moderni aparatūra taip ir liktų stovėti, jei nebūtų ja dirbančių žmonių.

„Mums svarbiausia surasti tuos žmones, kuriuos domina naujovės, ir sugebėti juos prisivilioti dirbti ligoninėje. Administracijai tereikia sudaryti sąlygas, o svarbiausia – netrukdyti dirbti. Juolab kad nei už vieną papildomai įsisavintą naujovę gydytojų atlyginimai nedidėja, tačiau nuolatinis darbas veda naujovių link“, - sako medicinos direktorė Vaiva Makštutienė.

„Administracijos palaikymas – svarbu, tačiau neįkainojama vertybė – gydytojų entuziazmas“, - patikina ir Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė. Ji džiaugiasi svariais rezultatais, pasiektais širdies nepakankamumo problemai spęsti. O ypač džiugina jauno gydytojo intervencinio kardiologo Vytenio Tamakausko iniciatyva mokytis naujų gydymo metodų.

„Gydytojas pats susirado tarptautinį tokių prietaisų implantacijos centrą-mokymo bazę, kur sėmėsi žinių ir patirties, pats ėmėsi iniciatyvos ir pirmasis Šiauliuose implantavo modernų prietaisą“, - sako Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. N. Kupstytė-Krištaponė.

Elektrofiziologijos Šiauliuose pradžia buvo 2015 metais, kai Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos centre buvo implantuotas pirmasis elektrokardiostimuliatorius. Per trejus metus ne tik implantuota daugiau nei 460 elektrokardiostimuliatorių, bet ir sukaupta labai didelė patirtis, didėja šių prietaisų patikros poreikis.

Stažuotis gyd. V.Tamakauskui teko Vokietijoje, Šveicarijoje. Mokytasi didžiausiame mokymų centre, kurį gydytojas susirado, pats susiderino ir galimybę stažuotis.

Pirmas pacientas prikeltas iš komos

Nuo 2015 metų, kai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo implantuotas pirmasis elektrokardiostimuliatorius, pasiektas visiškai kitas lygis.

„Šiuo metu implantavome patį sudėtingiausią prietaisą, kokį tik galima implantuoti. Jis yra pakankamai brangus, bet žinant, kad žmogus su juo gali ramiai ir saugiai grįžti į visavertį gyvenimą ir nebijoti staigios mirties rizikos, vertė nepamatuojama“, - sako intervencinis kardiologas V. Tamakauskas.

Pacientas, kuriam pirmajam implantuotas elektrokardiostimuliatorius su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija (IKD), į gydymo įstaigą atvežtas greitosios medicinos pagalbos stoties automobiliu.

Paciento ligos istorija išties išskirtinė. Vos per keturias dešimtis perkopęs vyras tą rytą nieko neįtardamas atėjo į darbą, kur jį ištiko klinikinė mirtis.

„Jam pasisekė, kad kolegos buvo pasirengę teikti pirmąją pagalbą: jie gaivino žmogų, kol atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas“, - pasakoja medikė.

Ligoninėje pacientui diagnozuotas miokardo infarktas, atlikta sėkminga širdies vainikinės arterijos angioplastika ir stentavimas. Praėjus ūmiam miokardo infarkto periodui, tačiau dėl gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų išlikus didelei staigios širdinės mirties rizikai, dėl gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų, pacientui sėkmingai implantuotas IKD. Po operacijos praėjus dviem dienoms tolesniam ambulatoriniam gydymui pacientas išleistas namo, o praėjus dar savaitei pacientas grįžo į įprastinį visavertį gyvenimą.

Medikai išsiaiškino, jog vyras ilgą laiką ignoravo padidėjusį kraujospūdį, nes nejuto jokių simptomų. Dėl arterinės hipertenzijos susiformavo širdies pažaida ir prieširdžių virpėjimas. Nejautė pacientas ir aritmijos bei dažno pulso, tad į gydytoją nesikreipė, vaistų nevartojo. Pasekmė - susiformavęs trombas, kuris pateko į vainikinę arteriją ir sukėlė miokardo infarktą.

Pacientas vyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur jam atliktas širdies magnetinio rezonanso tyrimas ir nustatyta sumažėjusi kairiojo skilvelio funkcija kartu su randiniais pokyčiais širdies raumenyje po įvykusio miokardo infarkto.

„Įvertinus ligos eigą, atliktų tyrimų duomenis, pacientas idealiai tiko defibriliatoriaus implantacijai, kas jam ir buvo padaryta“, - sako kardiologas V. Tamakauskas.

Pacientas jaučiasi saugus

Pasak dr. Noros Kupstytės-Krištaponės,

žmonių, kuriems reikalingas toks prietaisas, atsiranda nuolat. Anksčiau toks pacientas turėjo važiuoti į Kauno klinikų Kardiologijos kliniką, o dabar ši pagalba teikiama Šiauliuose. Per metus ligoninėje gali būti implantuojama apie 10-15 elektrokardiostimuliatorių su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija.

Bus stengiamasi, kad šiai procedūrai nesusidarytų eilės. Ir žmogui daug patogiau, kai nereikia vykti toli nuo namų. Operacija pacientui nekainuoja, o už prietaisą, kurio kaina apie 4,5 tūkstančio eurų, taip pat sumoka valstybė.

Ar reikalingas IKD, parodo paciento indikacijos, kurios apsvarstomos praėjus trims mėnesiams po ūmios širdies ligos. Pasak centro vadovės, pacientas turi būti atrenkamas labai skrupulingai: atlikti visi reikiami tyrimai, adekvačiai vertinamos rizikos, naudos ir žalos santykis.

Pacientas sakė, jog dabar jaučiasi saugus, nes krūtinėje nešioja mažą „elektros jėgainę“.

„Jeigu tai įvyktų esant namuose vienam, išgyventi nebūtų jokių šansų“, - teigia intervencinis kardiologas V. Tamakauskas.

Gydytojas sako, jog IKD panašus į širdies stimuliatorių. Sistemą sudaro trys dalys: impulsų generatorius, elektrodai ir programuojama sistema. Impulsų generatorius yra degtukų dėžutės prietaisas, veikiantis kaip mažas kompiuteris. Visą dieną jis priima iš elektrodų informaciją apie širdies ritmą: tiria, ar ritmas nėra per greitas, ar per lėtas, ar širdis plaka ritmiškai. IKD ne tik stebi ritmo sutrikimus, jis taip pat „įsikiša“ į įvykius.

Jei registruojamas gyvybei pavojingas ritmo sutrikimas, IKD jį nutraukia intensyviu elektros srovės impulsu (vadinamu elektrošoku) tiesiai į širdies raumenį.

Pacientas pajunta kelių sekundžių iškrovą, apie kurią aparatas įspėja iš anksto, kad žmogui pakaktų laiko atsisėsti ar sustoti, jei vairuoja automobilį. Pasak mediko, tai nėra malonus jausmas, tačiau nėra ir skausmingas. Vis dėlto jis išgelbėja žmogaus gyvybę ir tai neįkainojama.

Po iškrovos rekomenduojama pacientui atvykti į gydymo įstaigą patikrinti prietaiso.