Sekmadienis, 2024.11.03
Reklama

Šiaulių ligoninėje implantuotas pirmas širdį resinchronizuojantis stimuliatorius

Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė | Šaltinis: vlmedicina | 2019-07-09 11:44:29

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro specialistai, prieš metus pradėję vykdyti ligonių, sergančių širdies nepakankamumu optimalaus gydymo programą, įdiegė vieną iš moderniausių metodų pasaulyje šiai ligai gydyti – 74 metų pacientei implantavo širdį resinchronizuojantį prietaisą.

Kardiologai Vytenis Tamakauskas (iš dešinės) ir Remigijus Vaičiulis implantavo pirmąjį širdį rezinchronizuojantį prietaisą. Zitos Katkienės nuotr.

Tai suteikia teisę ligoninės kardiologams lygiuotis ne tik į Lietuvos, bet ir į Europos kardiologijos centrus - lyderius, suteikiančius galimybę sergantiems širdies nepakankamumu gyventi be atkryčių, be pakartotinių gulėjimų ligoninėje ir, žinoma, gerokai kokybiškiau ir ilgiau. Ligoninėje surengtos spaudos konferencijos metu aptartos ne tik pacientų gyvenimo kokybės, bet ir ekonominis modernios metodikos efektas.

Svarbiausias efektas – gyvenimo kokybė

Širdies nepakankamumu serga daugiau žmonių, nei visomis onkologinėmis ligomis kartu sudėjus – tai yra didžiulė problema, kurios gydymas kainuoja labai brangiai ne tik valstybei, bet ir pačiam pacientui. Ypač, kalbant apie žmogaus gyvenimo kokybę ir prarastus metus.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje širdies nepakankamumo gydymui skiriamas ypatingas dėmesys. Praėjusiais metais pradėta įgyvendinti širdies nepakankamumu sergančiųjų gydymo programa sparčiai įsibėgėjo. Įkurtas šiai ligai gydyti skirtas kabinetas, kuriame apsilankantys pacientai ne tik prižiūrimi kardiologo, bet ir įgyja gyvensenos žinių - mokosi gyventi su varginančia lėtine liga. Planuojama plėsti šio kabineto veiklą: priimti daugiau pacientų, mokyti dirbti su šiais pacientais daugiau medikų. Be to pradėti skirti pagal specialią stebėsenos programą inovatyvūs vaistai, padedantys atsikratyti varginančių simptomų – silpnumo, nuovargio, apsaugantys nuo ligos paūmėjimų, kurie, medikų džiaugsmui, jau atsirado kompensuojamųjų vaistų sąraše.

Atliekantiems operaciją kardiologams tenka nemažas iššūkis, nes net ir rasti reikiamą širdies veną yra nelengva: ji turi daug šakų, vingių, kartais sunku aptikti tinkamą vietą elektrodui. Zitos Katkienės nuotr.

Įgyvendintas ir metus brandintas sumanymas - Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus intervenciniai kardiologai Vytenis Tamakauskas ir Remigijus Vaičiulis implantavo pirmąjį širdį resinchronizuojantį stimuliatorių atspariu gydymui širdies nepakankamumu sergančiai pacientei.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika spaudos konferencijoje akcentavo, jog dėl lėtinės širdies nepakankamumo ligos pacientai gydomi ne tik Šiauliuose, bet ir rajono ligoninėse. Dėl dusulio bei tinstančių kojų, varginančių dažną vyresnio amžiaus žmogų, sergantieji dažnai grįžta į ligoninės palatą.

„Širdies nepakankamumas yra viena iš dažniausių ligų, kuria serga vyresnio amžiaus žmonės. Atlikdami šias operacijas gebėsime padėti pacientui, nesulaukus, kol ištiks dekompensacinė būklė, ir tai bus didžiulis ne tik ekonominis, bet ir gyvenimo kokybės efektas“, - teigė gydymo įstaigos vadovas.

Širdies ir kraujagyslių centro intervenciniai kardiologai jau implantavo per 730 kardiostimuliatorių, tad patirties sukaupta pakankamai. Zitos Katkienės nuotr.

Įtampa operacinėje – visai komandai

Progresuojant lėtiniam širdies nepakankamumui ir plečiantis širdžiai atsitinka taip, kad sutrinka lėtinė širdies veikla. „Kairiojo skilvelio sienelės susitraukia ne vienu metu- vieno skilvelio sienelė ženkliai vėluoja, o ir kairysis su dešiniuoju skilveliu susitraukia ne vienmomentiškai, dėl ko organizmo aprūpinimas krauju tampa neadekvatus.“, - sako gydytojas V. Tamakauskas.

Prietaisas užtikrina, kad pacientės širdis susitrauktų vienu metu, kad kairysis skilvelis, lyginant su dešiniuoju skilveliu, pulsuotų vienodai.

Intervenciniai kardiologai Vytenis Tamakauskas ir Remigijus Vaičiulis birželio 18 dieną implantavo pirmąjį širdį resinchronizuojantį stimuliatorių sunkiu širdies nepakankamumu sergančiai 74 metų pacientei, kuriai nustatyta išreikšta viduskilvelinė ir tarpskilvelinė disinchronija.

Pacientei buvo taikomas optimalus širdies nepakankamumo gydymas vaistais ir jos savijauta ilgą laiką buvo normali. Tačiau per pastaruosius penkerius metus liga pradėjo sparčiai progresuoti, pacientės savijauta blogėjo. Trečiame aukšte gyvenanti moteris be poilsio nebegalėjo laiptais pasiekti namų.

Dėl širdies nepakankamumo pacientę gydantis kardiologas pasiūlė inovatyviausią išeitį - implantuoti širdį resinchronizuojantį stimuliatorių.

Intervenciniai kardiologai V. Tamakauskas ir R. Vaičiulis buvo pasirengę atlikti šią modernią operaciją. Tačiau ir šiandien pripažįsta – lengva nebuvo.

Paprasto elektrokardiostimuliatoriaus implantavimo operacija trunka apie 30-40 minučių. Širdį resinchronizuojančio stimuliatoriaus implantacija gali trukti nuo 2,5 val. iki 4 val. Šiaulių medikams modernų stimuliatorių pavyko implantuoti per 2,5 val.

„Pirmoji operacija „kainavo“ daug nervinės įtampos visai operacinės komandai, bet viskas vyko sklandžiai ir mums pavyko“, - neslepia džiaugsmo V. Tamakauskas.

Sėkmės paslaptį dažniausiai įtakoja paciento organizmo anatomija, kurios gydytojai nežino, kol nepradeda operuoti.

Pasak intervencinio kardiologo Remigijaus Vaičiulio, net ir rasti reikiamą širdies veną yra iššūkis, nes ji turi daug šakų, vingių, kartais sunku aptikti tinkamą vietą elektrodui.

Operaciją pradedama po raktikauliu atliekant trijų centimetrų pjūvį. Tada intervencinis kardiologas per širdies venas, kurios yra širdies išorėje, įstumia elektrodą ant kairiojo skilvelio, kuris imituoja natūralią laidžiąją širdies sistemą ir suteikia tiek kairiojo skilvelio susitraukimą, tiek dešiniojo skilvelio vienalaikę efektyvią kontrakciją ir taip atsistato normali sinchroninė širdies veikla.

Operacija pavyko puikiai

Antrą parą po operacijos kardiologai atliko kontrolinę širdies echoskopiją, kurios metu įvertino aparato poveikį širdžiai. Ji buvo pagerėjusi, beveik siekė normą. Pasak V. Tamakausko, pacientė taip pat jautėsi daug geriau. Prieš išvykdama į reabilitacijos sanatoriją pati vaikščiojo skyriaus koridoriais, nejausdama varginusio simptomo - dusulio.

„Kitas jos vizitas - po trijų mėnesių, tuomet bus patikrintas stimuliatoriaus veikimas. Vėliau stimuliatorius, kuris gali veikti apie 10-11 metų, bus tikrinamas įprastai - kartą metuose“, - sakė kardiologas.

Širdį resinchronizuojantys prietaisai yra skirti tik lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti. Tačiau vien prietaisas nieko padaryti negali. Anot kardiologo V. Tamakausko, drauge su juo turi būti vartojami visi medikamentai, kuriuos iki tol vartojo sergantysis šia liga. Taip pat būtina nuolat lankytis pas kardiologą bei atvykti į širdies nepakankamumo kabinetą patikrai.

Pirmąjį paprastą širdies stimuliatorių ligoninės kardiologai implantavo 2015 metais. Iki šiol implantuota per 730 stimuliatorių, tad patirties bagažas sukauptas nemažas.

Žinių ir patirties, kaip atlikti šią sudėtingą operaciją, intervenciniai kardiologai V. Tamakauskas ir R. Vaičiulis praėjusiais metais sėmėsi mėnesį trukusiuose intensyvių mokymų kursuose Šveicarijoje. Tada jau buvo pasirengta atlikti modernią operaciją, tik reikėjo atrinkti tinkamą ligonį.

„Labai džiaugiuosi, kad turime tokių gydytojų, kurie domisi inovacijomis, mokosi, tobulėja, įgyja naujų kompetencijų ir jų dėka jau atlikome pirmą operaciją, kurios metu implantuotas širdį resinchronizuojantis prietaisas“, - teigė dr. N. Kupstytė-Krištaponė.

Šios operacijos atliekamos ir kitose šalies gydymo įstaigose, tačiau jų atliekama ne daug. Gydantys sergančius širdies nepakankamumu gydytojai mato, jog poreikis yra didesnis, bet stinga finansavimo, vien prietaisas kainuoja apie 2000 eurų.

Iki šiol ligoniai, kuriems būdavo reikalingos resinchronizuojantis gydymas, vykdavo į kitus miestus ir nelaukdavo operacijos. Neretas nebesulaukdavo pagalbos, neretas ir atsisakydavo pagalbos dėl tolimos kelionės, išlaidų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė teigia, jog tai, kad ši operacija dabar atliekama ir Šiauliuose - kelia centro prestižą. Pacientai šiai operacijai turi būti atrenkami iš tų, kuriems nepadėjo jau taikytas inovatyvus gydymas vaistais ir kuriems nustatoma disinchronija. Labai svarbus komandinis gydytojų, dirbančių ne tik Šiauliuose, bet ir kitose ligoninėse, darbas tam, kad tinkami operacijai pacientai būtų identifikuoti ir patektų į Širdies ir kraujagyslių centrą. Tada svarbu, kad iš tų pacientų, kuriems nepadėjo inovatyvus medikamentinis gydymas, būtų atrinkti tie, kuriems padėtų širdį resinchronizuojantis stimuliatorius.

„Tai, kad mes tokius ligonius gebame atrinkti, taikyti modernius gydymo metodus ir iš karto pamatėme teigiamą klinikinį efektą, rodo, jog esame pasiruošę būti tarp širdies nepakankamumo gydymo centrų-lyderių Lietuvoje ir Europoje, kuriuose didelis dėmesys skiriamas būtent šios patologinės būklės gydymui“, - džiaugiasi centro vadovė.

Širdies nepakankamumui gydyti Europos kardiologų draugija skiria daug dėmesio, nes yra vykdomos specialios programos, rengiamos specializuotos konferencijos, labai skatinamas visuomenės švietimas, optimalus požiūris į širdies nepakankamumu sergančiųjų gydymą.

Širdies nepakankamumu serga daug žmonių, nes tiek arterinė hipertenzija, tiek išeminė širdies liga, kaip vienos dažniausių kardiologinių ligų, deja, sukelia širdies nepakankamumą – tai yra didžiulė problema, kurios sprendimas kainuoja labai brangiai ne tik valstybei, bet ir pačiam pacientui. Ypač, kalbant apie žmogaus gyvenimo kokybę ir prarastus metus. Šis modernus prietaisas gali pratęsti kokybišką gyvenimą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nacionalinio vėžio instituto klinikinė veikla integruojama į Santaros klinikas
Spalio 31 dieną patvirtinta Nacionalinio vėžio instituto (NVI) klinikinės veiklos perdavimo Vilniaus universiteto ligoni...
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuos tris  onkogenetinius tyrimus
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams bus kompensuojami dar trys brang...
Atostogos moksleiviams – ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo laikas: kaip jiems padėti?
Mokslo metų pradžioje šeimos įprastai labai greitai susikuria kasdienę rutiną, padedančią užtikrinti emocinį stabilumą n...
Gydytojas perspėja, kuriuos gerybinius odos navikus patartina šalinti nieko nelaukiant
Gerybiniai odos navikai dažniausiai yra nekalti dariniai, tačiau juos būtina nuolat stebėti. Gydytojai pabrėžia, kad ypa...
Artėjant Vėlinėms – dėmesys išgyvenantiesiems artimojo savižudybę
Vėlinių laikotarpis kai kuriems žmonėms gali būti itin sunkus dėl patirtų netekčių, taip pat ir dėl artimojo savižudybės...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų