Standartinės eritropoetino dozės efektyvios gydant mažos rizikos mielodisplastinius sindromus

Mielodisplastiniai sindromai (MDS) yra grupė ligų, kurioms būdingas kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas, dėl kurio sutrinka kraujo gamyba. Kadangi mielodisplastiniams sindromams būdinga anemija (mažakraujystė), jau daugiau nei 20 metų jiems gydyti taikomas kraujo gamybą stimuliuojantis hormonas eritropoetinas.

 Gydymas saugus

 Pirmieji klinikiniai tyrimai praėjusio tūkstantmečio pabaigoje parodė, jog gydymas šiuo preparatu efektyvus tik apie 15-25 proc. pacientų. Paskutiniaisiais metais geresni diagnostikos metodai ir tikslesnė pacientų atranka padėjo padidinti šį skaičių iki 40 proc. Visai neseniai naudojant kur kas didesnes medikamentų dozes (80000 IU per savaitę) pasiekti dar geresni rezultatai. Problema ta, jog eritropoetinas yra brangus medikamentas, kadangi liga lėtinė, gydymas yra ilgalaikis.

Genujos universiteto mokslininkai neseniai atliko tyrimą ir įrodė, jog mažos rizikos MDS gydymui standartinės eritropoetino dozės taip pat yra efektyvios. Nuo 2005 iki 2009 metų stebėti 55 mažos rizikos MDS sergantys pacientai, kuriems nustatyta anemija. Kiekvienas pacientas mažiausiai 3 mėnesius gydytas standartine eritropoetino doze (40000 IU per savaitę poodine injekcija). Po gydymo kurso vertintas kiekvieno paciento atsakas į gydymą.

Pacientai, kuriems nenustatytas kraujo rodiklių pagerėjimas, buvo nebegydomi, o į gydymą atsakiusiems pacientams eritropoetinas buvo skiriamas toliau. Po 3 mėnesių atsakas stebėtas 36 iš 55 pacientų (65,5 proc.). Gydymas buvo saugus, tik vienas pacientas nutraukė gydymą dėl nepakeliamo šalutinio vaistų poveikio. Iš 36 į gydymą atsakiusių pacientų net 28 (77 proc.) išlaikė atsaką stebint juos vidutiniškai 46 mėnesius.

 Mielodisplasijai nekompensuojamas

 Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja hematologė, Lietuvos hematologų draugijos pirmininkė Ligita Malciūtė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad MDS atveju kaulų čiulpuose pradeda gamintis, paprastai kalbant, „ne visiškai normalios“ kraujo ląstelės. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad „dis“ ir reiškia „nenormalus“. „Tačiau MDS yra penkių tipų, ir visi jie labai skirtingi. Paprasčiausias iš jų – mažakraujystė“, - sakė gydytoja.

Hematologė pasakojo, kad mielodisplastiniams sindromams gydyti tyrimų su eritropoetinu atliekama daug.  Tačiau Lietuvoje MDS gydyti šis vaistas nekompensuojamas, nes yra labai brangus. Jis skiriamas mažakraujystei gydyti, esant inkstų nepakankamumui.

Pašnekovės teigimu, mūsų šalyje mielodisplasijai gydyti populiariausias būdas yra eritrocitų masės perpylimas.

Hematologė teigė, kad MDS  nėra reta liga. Tačiau nurodyti bendrų simptomų negalinti, nes kiekvieno mielodisplasijos tipo jie skirtingi. „Jei diagnozuojama mažakraujystė, žmogus jaučia silpnumą, svaigsta galva, tankiau plaka širdis“, - sakė gydytoja.

 Suaugusiųjų liga

 Klaipėdos vaikų ligoninės gydytoja hematologė Audronė Stonkienė portalui aiškino, kad MDS – suaugusiųjų liga, vaikai ja labai retai sergantys. Per metus Lietuvoje su tokiu sindromu pasitaiko 2-3 vaikai. Esant MDS yra šiek tiek padidėjęs nebrandžių leukocitų (blastų) atsiradimas kraujyje, todėl tokį pacientą reikia nuolat stebėti, - kalbėjo A. Stonkienė. – Šiuo metu turiu vieną 14 metų berniuką, kurį stebiu, nors jam dar nenustačiau MDS“.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis:

Leuk Res. 2011 Nov 1;35(11):1472-1476, E Balleari, M Clavio, E Arboscello, A Bellodi, A Bruzzone, L Del Corso, MV Lucchetti, M Miglino, C Passalia, I Pierri, I Ponassi, C Oneto, O Racchi, M Scudeletti, L Vignolo, G Zoppoli, M Gobbi, R Ghio