Kaip gyventi ir maitintis, kad nekankintų mažakraujystė(1)

Mažakraujystė arba anemija yra tokia liga, kuomet hemoglobino kiekis kraujyje nukrinta žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja deguonies pernešimas krauju į organizmo audinius ir žmogus iš pradžių jaučia silpnumą, galvos svaigimą, o vėliau jam darosi sunku ne tik dirbti, bet ir judėti.

Anemija yra dažniausia kraujo liga, o ją gali sukelti įvairios priežastys. Iš visų anemijų, geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi, o Lietuvoje sergamumas yra tris kartus didesnis nei senosiose Europos Sąjungos šalyse ar JAV. Tai netaisyklingos mitybos bei ydingos socialinės aplinkos pasekmė.

Reklama

Deja, ši liga neturi labai ryškiai išreikštų simptomų, tad į ją nelabai kreipia dėmesio tiek paprasti gyventojai, tiek ir medikai. Tačiau progresuojanti anemija sukelia daugybę problemų, kurių būtų buvę galima išvengti. Pavyzdžiui, vaikai, kenčiantys geležies trūkumą, lėčiau auga ir atsilieka protiniais sugebėjimais nuo bendraamžių. Yra duomenų, kad ankstyvoje vaikystėje sirgusių anemija intelekto koeficientas yra maždaug 10-15 taškų žemesnis lyginant su nesirgusiais vaikais.

Kuo svarbi geležis?

Geležis yra cheminis elementas, kuris dalyvauja įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse vykstančiose biocheminėse reakcijose. Geležis yra kraujo baltymo hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose, sudedamoji dalis ir reikalinga deguonies pernešimui į visus organizmo audinius ir organus.

Apskaičiuota, kad šio mikroelemento kiekis žmogaus organizme yra 3–5 g, iš kurio daugiau nei du trečdaliai yra hemoglobine. Ji taip pat svarbi raumenų veiklai, kadangi dalyvauja raumenų deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Kai kurių fermentų sudėtyje esanti geležis dalyvauja neuromediatorių sintezėje, užtikrinančių darnią centrinės nervų sistemos veiklą.

Medicinoje skiriami du geležies stokos lygiai:

geležies stoka be anemijos – sutrikimas, kurio metu paprastai ryškių klinikinių simptomų nebūna. Paprastai vargina tie patys anemijos simptomai: sumažėjęs darbingumas, nuovargis, energijos stoka, sutrikęs dėmesio koncentravimas, vaikams – gali sutrikti psichinis ir emocinis vystymasis. Geležies atsargos organizme yra sumažėjusios, bet ne visiškai išsieikvojusios. Bendrasis kraujo tyrimas neparodo, kad pradeda sekti žmogaus organizmo geležies atsargos. Artėjančią anemiją galima laiku nustatyti atliekant feritino tyrimą. Jei nustatomas feritino kiekis yra 15-50 μg/l, tai rodo, kad geležies atsargos organizme yra nepakankamos;

geležies stokos anemija – išsivysto tik tada, kai geležies atsargos organizme visiškai išsieikvoja.

Yra duomenų, jog geležies stoka pasitaiko du kartus dažniau, nei geležies stokos anemija. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog kai geležies stokos anemija skaičius viršija 50 proc. populiacijos, tai rodo, kad visai populiacijai yra geležies stoka.

Kur dingsta geležis?

Geležis yra prarandama kiekvieną dieną su išmatomis, šlapimu, per odą. Vidutiniškai suaugęs vyras kasdien praranda apie 0,9 mg geležies, o suaugusi moteris kasdien praranda apie 0,8 mg geležies.

Dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme taip pat gali išsivystyti geležies stokos anemija. Virškinamojo trakto ligos, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, kraujavimas, kai kurių vaistų vartojimas, gali lemti geležies trūkumą.

Jeigu prieš pastojant geležies atsargos moters organizme yra nedidelės arba moteriai yra geležies trūkumas, labai didelė tikimybė, kad nėštumo metu išsivystys anemija. Todėl prieš planuojant nėštumą ir nėštumo metu labai svarbu tinkamai maitintis, bei vartoti geležies preparatus. Moterys turi žinoti, kad geležies preparatus reikia vartoti taisyklingai – tai yra vengti produktų, kurie blogina geležies įsisavinimą (pvz.: arbata, kava).

Iš kur gauti geležies?

Organizmas geležies atsargas gali papildyti dviem būdais:

sveikai maitinantis ir praktikuojant sveiką gyvenimo būdą;

vartojant geležies turinčius preparatus.

Galima išskirti dvi geležies stokos anemijos gydymui skiriamų preparatų grupes:

geležies turintys vaistiniai preparatai - geriamieji ir į veną leidžiamieji geležies druskų preparatai. Geležies preparatai į veną skiriami išskirtinais atvejais – pacientams, kurių organizmas negali absorbuoti geriamosios geležies bei tiems, kurių anemija gilėja nepaisant skiriamo adekvataus gydymo;

maisto papildai. Šie preparatai skiriami kaip papildomas adekvatus geležies šaltinis organizmo geležies atsargų atstatymui.

Kaip maitintis, kad nepritrūktų geležies

Žmogus geležies gauna tik su maistu, tačiau maisto produktuose ji yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose labai skiriasi. Be to, svarbu ne geležies kiekis, o jos forma. Maiste yra dviejų pavidalų – heminė ir neheminė – geležis.

Neabejotinai daugiausiai geležies yra mėsoje, kepenyse. Geležis iš mėsos yra gerai absorbuojama - apie (20-30 proc.). Vaisiuose ir daržovėse taip pat yra geležies, tačiau jos yra mažiau ir ji pasisavinama daug blogiau nei iš mėsos. Neheminės geležies prieinamumui įtakos turi kartu vartojami maisto produktai. Neheminės geležies įsisavinimas padidėja, kai kartu vartojama heminė geležis, esanti mėsoje, vištienoje ir žuvyje. Visavertėje dietoje geležies turėtų būti 6 mg/1000 cal.

Manoma, kad Lietuvoje viena iš geležies stokos priežasčių yra specifinė maisto ruošimo technologija. Dėl specifinės kvietinių miltų gamybos technologijos, geležies pasisavinimas iš tokių produktų, kaip, pvz., duona labai sumažėja.

Netinkamas geležies turinčių produktų vartojimas gali mažinti su maistu gaunamos geležies įsisavinimą. Polifenoliai, medžiagos, randamos daugelyje maisto produktų, gali stabdyti geležies įsisavinimą. Kitos medžiagos, kurios lėtina geležies įsisavinimą yra taninai, esantys kavoje ir arbatoje, fitatai esantys sėlenose, kalcis, esantis maisto produktuose, didelis kiekis cinko, sojos baltymai, kurie blokuoja geležies įsisavinimą.

Visų šių medžiagų nerekomenduojama vartoti kartu su geležies produktais. Siekiant efektyvaus geležies įsisavinimo, kartu su geležies produktais nerekomenduojama vartoti ir vitamino E, nes jis yra geležies antagonistas.

Lietuvoje įprasta vaikams duoti maistą užsigerti arbata, mėsą valgyti su duona. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai mažina geležies pasisavinimą iš maisto ir didina geležies stokos išsivystymo riziką.

Kartu valgant ir augalinį, ir gyvulinį maistą, geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau. Geležies įsisavinimas (absorbcija) priklauso nuo patiekalo sudėtinių komponentų. Pavyzdžiui, fitatai, oksalatai ir fosfatai, kurių randama augaliniame maiste, slopina geležies absorbciją. Geležies įsisavinimą mažina taninai, randami arbatoje ir maistinės skaidulos.

Vitaminas C ženkliai pagerina geležies įsisavinimą. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, žaliosiose paprikose, daug šio vitamino randama šviežiose žaliose lapinėse daržovėse. Geležies rezorbciją didina citrinų rūgštis, cukrus, aminorūgštys. Įdomu, kad maži geležies kiekiai maiste sąlygoja didesnį jos pasisavinimą.

Trūkstant organizmui geležies ir sergant nėščiųjų anemija, rekomenduojama maisto racioną papildyti tais maisto produktais, kurie turi ypač daug geležies. Tai yra jautienos, kiaulienos kepenys, liežuvis, inkstai, liesa mėsa, soja, kakava, kiaušinių tryniai, pupelės, kukurūzai, avižinės kruopos, žemės riešutai, džiovinti obuoliai, džiovinti abrikosai, džiovintos slyvos, petražolių lapai, špinatai, datulės, obuoliai, kriaušės, mėlynės, ikrai, ruginė duona.