Kenčia skausmą bijodami priklausomybės: 6 mitai apie opioidinius vaistus

Opioidiniai vaistai kaip morfinas, fentanilis ar tramadolis daugeliui žmonių vis dar kelia baimę. Dažnai manoma, kad jie neišvengiamai sukelia priklausomybę, trumpina gyvenimo trukmę arba skiriami tik paskutinėmis gyvenimo dienomis. Tačiau šie įsitikinimai gali trukdyti laiku pradėti veiksmingą skausmo gydymą ir neigiamai paveikti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę. 

Kokie mitai apie opioidinius vaistus yra dažniausi ir ką svarbu žinoti apie jų vartojimą, paaiškina inovatyvios onkologijos centro „Onco“ gydytojas klinikinis toksikologas Marius Perminas.

Mitas: opioidiniai vaistai visada sukelia priklausomybę

Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai baiminasi vartoti opioidinius vaistus, yra priklausomybės rizika. Tačiau, pasak gydytojo Mariaus Permino, tinkamai skiriant opioidus onkologiniam skausmui gydyti, priklausomybė nėra neišvengiama.

„Tai yra mitas. Opioidai onkologiniams pacientams priklausomybę sukelia retai“, – teigia gydytojas.

Vis dėlto svarbu atskirti priklausomybę nuo fizinio organizmo prisitaikymo prie vaisto. Ilgiau vartojant opioidus gali išsivystyti fizinė priklausomybė, todėl jų vartojimo negalima savavališkai nutraukti. Gydymas turi būti reguliariai vertinamas, o vaistų dozės koreguojamos atsižvelgiant į paciento būklę.

Mitas: stiprius vaistus nuo skausmo reikia vartoti tik tada, kai skausmas tampa nebepakeliamas

Dalis pacientų stengiasi kuo ilgiau iškęsti skausmą, manydami, kad stipresnius vaistus reikėtų pasilikti ateičiai. Tačiau toks požiūris gali lemti nereikalingą kančią ir prastesnę gyvenimo kokybę.

Pasak gydytojo, opioidiniai vaistai, tokie kaip tramadolis, morfinas ar fentanilis, gali būti skiriami vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmui gydyti, kai tai atitinka individualius paciento poreikius.

Tinkama skausmo kontrolė svarbi ne tik fizinei savijautai. Sumažėjus skausmui, pacientai gali geriau išsimiegoti, lengviau atlikti kasdienes veiklas ir geriau toleruoti gydymą.

Mitas: opioidiniai vaistai trumpina gyvenimo trukmę

Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kad stiprių nuskausminamųjų vartojimas gali sutrumpinti onkologinio paciento gyvenimą. Gydytojas M. Perminas pabrėžia, kad tinkamai skiriami ir prižiūrimi opioidiniai vaistai savaime nereiškia trumpesnės gyvenimo trukmės.

Didesnis opioidų poreikis dažnai siejamas su didesne onkologinės ligos našta ir intensyvesniu skausmu. Kitaip tariant, pacientams, kurių liga yra labiau pažengusi ar sukelia stipresnius simptomus, gali reikėti didesnių nuskausminamųjų dozių.

Mitas: opioidai skiriami tik paskutinėmis gyvenimo dienomis

Opioidiniai vaistai neretai siejami su paliatyviąja pagalba ar paskutinėmis gyvenimo dienomis. Dėl šios priežasties pacientai kartais išsigąsta išgirdę gydytojo rekomendaciją pradėti tokių vaistų vartojimą.

Tačiau opioidų paskyrimas savaime nereiškia, kad liga pasiekė paskutinę stadiją.

„Opioidai turi būti skiriami skausmui gydyti, jeigu skausmas yra vidutinio ar didelio intensyvumo. O tai gali būti bet kurioje onkologinės ligos stadijoje“, – aiškina M. Perminas.

Skausmas gali atsirasti tiek dėl pačios onkologinės ligos, tiek dėl jos gydymo. Todėl nuskausminamųjų pasirinkimas priklauso ne vien nuo diagnozės ar ligos stadijos, bet ir nuo skausmo pobūdžio, intensyvumo, kitų sveikatos sutrikimų bei paciento atsako į gydymą.

Mitas: sumažėjus skausmui, opioidų vartojimą galima nutraukti iš karto

Kai skausmas sumažėja, pacientui gali kilti noras nebevartoti paskirtų vaistų. Tačiau staigus opioidų nutraukimas, ypač juos vartojus ilgą laiką ar didelėmis dozėmis, gali sukelti nemalonius simptomus.

Pasak gydytojo, tokiais atvejais vaistų dozę būtina mažinti palaipsniui, laikantis individualaus gydytojo sudaryto plano. Todėl net ir pagerėjus savijautai nereikėtų savarankiškai keisti gydymo. Sprendimą dėl dozės mažinimo ar vaisto nutraukimo svarbu priimti kartu su gydančiu specialistu.

Mitas: opioidiniai vaistai visada sukelia mieguistumą

Mieguistumas yra vienas galimų opioidinių vaistų šalutinių poveikių, tačiau jis pasireiškia ne visiems pacientams ir nebūtinai išlieka visą gydymo laikotarpį.

„Mieguistumas gali būti dažnesnis gydymo pradžioje, tačiau dažnai sumažėja po pirmųjų kelių dienų. Jį taip pat galima sumažinti tinkamai parinkus opioidinio vaisto dozę“, – paaiškina M. Perminas.

Jeigu mieguistumas yra stiprus, nepraeina ar trukdo kasdienei veiklai, svarbu apie tai informuoti gydytoją. Kai kuriais atvejais gali reikėti koreguoti vaisto dozę arba pasirinkti kitą skausmo gydymo būdą.

Veiksminga skausmo kontrolė – svarbi onkologinio gydymo dalis

Skausmas gali reikšmingai paveikti onkologine liga sergančio žmogaus kasdienybę – sutrikdyti miegą, sumažinti fizinį aktyvumą, apsunkinti bendravimą ir emocinę savijautą.

Todėl veiksmingas skausmo valdymas yra svarbi visapusiškos onkologinės priežiūros dalis. Opioidiniai vaistai gali būti viena iš priemonių skausmui kontroliuoti, tačiau jų skyrimas visada turi būti individualus, atsižvelgiant į gydymo naudą, galimą riziką ir paciento poreikius.

Gydytojas klinikinis toksikologas Marius Perminas primena, kad pacientams nereikėtų kentėti skausmo ar atsisakyti paskirto gydymo vien dėl visuomenėje paplitusių mitų. Kilus abejonių dėl vaistų poveikio, priklausomybės rizikos ar šalutinių reiškinių, svarbiausia juos aptarti su gydytoju ir kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo.