Telemedicina nepakeis gydytojo, bet gali sumažinti krūvį

Inovatyvios technologijos vis aktyviau keičia sveikatos priežiūrą: nuo dirbtinio intelekto taikymo diagnostikoje iki nuotolinės pacientų stebėsenos. Telemedicina jau šiandien gali padėti spręsti vieną didžiausių sveikatos sistemos iššūkių – augantį paslaugų poreikį ir specialistų trūkumą, – rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime žiniasklaidai. 

Pasitelkus specialią programinę įrangą, pacientų sveikatos rodiklius, fizinį aktyvumą ir reabilitacijos eigą galima stebėti nuotoliniu būdu. Vis dėlto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė dr. Liepa Bikulčienė pabrėžia: tokios technologijos neskirtos pakeisti gydytoją ar kineziterapeutą. Jų tikslas – suteikti specialistams daugiau duomenų, padėti anksčiau pastebėti pokyčius ir efektyviau paskirstyti laiką tiems pacientams, kuriems pagalbos reikia labiausiai.

Ne keičia, o papildo specialistą

Pacientų konsultacijos nuotoliu itin išpopuliarėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai buvo siekiama mažinti kontaktų skaičių ir suvaldyti viruso plitimą. Tačiau iki šiol kyla klausimas, kiek telemedicina gali būti veiksminga tais atvejais, kai kalbama ne apie recepto pratęsimą ar nesudėtingos ligos konsultaciją, o apie ilgalaikę paciento būklės stebėseną.

Pasak L. Bikulčienės, atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, apie kokius pacientus ir kokias sveikatos būkles kalbama.

„Kalbant apie sudėtingas kardiologines, onkologines ar kitas sunkias ligas, akivaizdu, kad tiesioginis gydytojo kontaktas dažnai išlieka būtinas. Tačiau mūsų projekto tikslas yra kitoks – orientuojamės į pacientus, kuriems reikalinga ilgalaikė reabilitacija ir nuolatinė fizinės būklės stebėsena, bet ne visada reikia fiziškai apsilankyti gydymo įstaigoje“, – sako profesorė.

Tokiais atvejais nuotolinės technologijos gali tapti veiksmingu papildomu įrankiu. Jos leidžia stebėti paciento funkcinę būklę, fizinį aktyvumą, pratimų atlikimą, simptomų pokyčius ir laiku pastebėti galimus nukrypimus.

„Tai nereiškia, kad telemedicina pakeičia specialistą. Veikiau ji padeda jam efektyviau paskirstyti laiką ir daugiau dėmesio skirti tiems pacientams, kuriems jo labiausiai reikia“, – teigia mokslininkė.

Ji pažymi, kad toks požiūris tampa vis aktualesnis dėl bendrų sveikatos sistemos tendencijų. Lietuvoje ir Europoje gilėja sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problema, visuomenė sensta, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl auga medicininių paslaugų, reabilitacijos ir slaugos poreikis.

„Mūsų vykdomas projektas siūlo vieną iš galimų sprendimų – dalį priežiūros ir stebėsenos perkelti į paciento namų aplinką. Tai leistų pacientams gauti reikiamas paslaugas arčiau savo gyvenamosios vietos, sumažintų nereikalingų vizitų skaičių ir padėtų efektyviau naudoti ribotus sveikatos priežiūros sistemos išteklius“, – dalijasi L. Bikulčienė.

Matematikai padeda suprasti paciento judesius

Nors iš pirmo žvilgsnio telemedicina gali atrodyti kaip gydytojų, kineziterapeutų ar informacinių technologijų specialistų sritis, matematikų vaidmuo čia taip pat itin svarbus. Matematiniai modeliai šiandien naudojami ligų plitimui prognozuoti, medicininiams vaizdams analizuoti, dirbtinio intelekto sistemoms kurti, pacientų duomenims apdoroti ir individualizuotiems gydymo sprendimams priimti.

KTU mokslininkų projekte matematikų indėlis susijęs su žmogaus judesių analize ir surinktų duomenų interpretacija.

Po traumų ar dėl lėtinių skausmų pacientai dažnai susiduria su sumažėjusiu judrumu, prastesne gyvenimo kokybe ir ribotomis galimybėmis reguliariai lankytis gydymo įstaigose. Viena dažniausių tokių problemų – nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas, laikomas viena pagrindinių darbingumo praradimo priežasčių pasaulyje.

„Projekte planuojame sukurti nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo valdymo sistemą, kuri padėtų pacientams saugiai ir nuosekliai atlikti specialistų paskirtas reabilitacijos programas namuose. Matematiniai metodai ir dirbtinio intelekto algoritmai leis objektyviai vertinti surinktus duomenis, sekti paciento pažangą, atliekamų pratimų kokybę ir laiku informuoti specialistus apie galimus pokyčius“, – aiškina L. Bikulčienė.

Sistema padės stebėti reabilitaciją namuose

Kuriamos sistemos veikimo principas grindžiamas individualizuotu požiūriu į pacientą. Pirmiausia paciento būklę įvertina kineziterapeutas. Remiantis šiuo vertinimu, specifinių raumenų elektromiogramų ir vaizdo įrašų duomenimis, pacientui sudaroma individuali pratimų programa, pritaikyta jo funkcinei būklei, skausmo intensyvumui ir fizinėms galimybėms.

Vėliau pacientas pratimus atlieka namuose naudodamasis skaitmenine platforma. Joje pateikiamos aiškios vaizdinės ir tekstinės instrukcijos, o specialūs algoritmai analizuoja judesių atlikimo duomenis.

„Taip galima įvertinti, ar pratimai atliekami taisyklingai, kaip keičiasi paciento funkcinė būklė ir ar reikėtų koreguoti reabilitacijos planą. Svarbu tai, kad sistema nėra skirta pakeisti kineziterapeutą. Priešingai, ji suteikia specialistui papildomų objektyvių duomenų apie paciento sveikatos būklę tarp vizitų ir leidžia priimti labiau pagrįstus sprendimus“, – sako mokslininkė.

Pradiniame etape pacientas būtų supažindinamas su sistema ir išmokomas naudotis jam reikalingomis funkcijomis. Vėliau didžioji dalis stebėsenos vyktų nuotoliniu būdu. Pacientas matytų jam skirtus pratimus, gautų priminimus juos atlikti, taip pat gautų korekcijas, jei pratimas atliekamas netaisyklingai, ir galėtų pateikti informaciją apie savo savijautą. Specialistai tuo metu galėtų stebėti pažangą, vertinti surinktus duomenis ir prireikus koreguoti gydymo planą.

Būtų suprantama ir vyresniems pacientams

Pasak L. Bikulčienės, kuriant telemedicinos sprendimus būtina galvoti ne tik apie technologinį tikslumą, bet ir apie naudotojo patirtį. Ypač svarbu, kad sistema būtų prieinama vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reabilitacijos ir ilgalaikės būklės stebėsenos dažnai reikia labiausiai.

„Dažnai manoma, kad vyresnio amžiaus žmonės nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis, tačiau praktika rodo, kad tinkamai pritaikytos sistemos gali būti sėkmingai naudojamos ir šios amžiaus grupės pacientų. Todėl kuriami sprendimai orientuojami į paprastą ir aiškią naudotojo sąsają, suprantamas instrukcijas ir kuo mažesnį techninių veiksmų skaičių“, – teigia mokslininkė.

Taip pat numatoma galimybė į procesą įtraukti artimuosius ar globėjus, kurie prireikus galėtų padėti pacientui naudotis sistema.

„Mūsų tikslas – kad nė viena pacientų grupė neliktų nuošalyje dėl technologinių barjerų“, – pabrėžia profesorė.

Bus vertinamas ne tik klinikinis, bet ir ekonominis poveikis

Vienas svarbiausių projekto etapų bus sukurtų sprendimų veiksmingumo vertinimas realiomis sąlygomis. Mokslininkai sieks įvertinti ne tik klinikinius rezultatus – skausmo mažėjimą, funkcinės būklės gerėjimą ar pacientų fizinio aktyvumo pokyčius, bet ir pacientų bei specialistų naudojimosi sistema patirtį.

Taip pat bus analizuojama, kaip telereabilitacijos sprendimai papildo tradicines reabilitacijos paslaugas ir kokį poveikį jie daro sveikatos priežiūros sistemos efektyvumui.

„Tarptautiniai tyrimai jau rodo, kad tam tikroms pacientų grupėms nuotolinė reabilitacija gali būti ne mažiau veiksminga nei tradicinė reabilitacija. Vis dėlto kiekvieną sprendimą būtina įvertinti konkrečiame sveikatos sistemos kontekste“, – sako profesorė.

Kalbant apie ekonominį aspektą, tikimasi, kad nuotoliniai sprendimai padės racionaliau naudoti specialistų laiką, sumažins nereikalingų vizitų skaičių ir pagerins paslaugų prieinamumą. Vis dėlto galutinės išvados bus daromos tik atlikus išsamų klinikinį ir ekonominį vertinimą.

„Mūsų projekto partnerė yra nedidelė kineziterapijos klinika, todėl nebūtinai visi rezultatai bus tiesiogiai pritaikomi didelėms gydymo įstaigoms. Moksle labai svarbu remtis ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis, todėl būtent tokių duomenų surinkimas ir analizė yra vienas iš mūsų projekto tikslų“, – teigia L. Bikulčienė.