SAM kolegija pritarė insulto klasterių steigimui

Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija iš esmės pritarė ūminio smegenų insulto ištiktų pacientų srautų efektyvaus valdymo modelio (klasterio) steigimui. Iki 2014 m. sausio 1 d. bus parengti teisės aktai reikalingi klasteriui įsteigti. Posėdyje taip pat buvo pateiktas neurochirurginių paslaugų optimizavimo 2014-2020 metais planas. Kolegijos nariai pritarė plano nuostatoms, techninės jo detalės bus tikslinamos kartu su žymiausiais šalies neurochirurgais.

Šie du projektai yra tarpusavyje susiję, siekiant pažangos gydant ūmius insultus, kitus  smegenų susirgimus tarp jų ir retas ligas.

Kaip pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, insultų centrų poreikis yra didžiulis, kol kas Lietuva negali pasigirti gerais rezultatais, gydant šią sunkią ligą. Tai liudija ir statistika. 2012 m. duomenimis, nuo insulto Lietuvos ligoninėse gydyta daugiau kaip 20 tūkstančių ligonių, daugiau 3 tūkst. iš jų mirė. Tokie rezultatai yra du kartus prastesni nei Europos Sąjungos valstybėse, nekalbant apie žymiai didesnius skaičius, liudijančius apie  mūsų gyventojų patirtus sunkius liekamuosius reiškinius po insulto.

Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Arvydo Skorupsko, tik insulto gydymo  specializuotuose centruose galima taikyti moderniausius gydymo metodus, atlikti invazines neurologines procedūras ir visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, suteikti vienodai kokybišką gydymą.

Ūminio insulto gydymas dėl labai greito ir negrįžtamo galvos smegenų pažeidimo reikalauja ypatingo operatyvumo, kuris įmanomas tik koordinuojant ir integruojant įvairių lygių tarnybų ir specialistų veiklą į vieningą, darniai funkcionuojančią sistemą, užtikrinančią šiuolaikinius standartus atitinkantį ūminio insulto gydymą. Todėl projekte numatomas nuoseklus kelias nuo greitosios medicinos pagalbos insulto ištiktam žmogui, skubios diagnostikos, iki gydymo pagal vieningą metodiką apskričių, miestų ir insulto gydymo centre. Projekte taip pat apibrėžti reikalavimai aukščiausio lygio insulto gydymo centrams, apskričių ligoninėms, diagnostikos  ir pacientų operatyvaus transportavimo galimybės.

Pagal projektą ir atsižvelgiant į gydymo įstaigų įdirbį, specializuoti insulto gydymo centrai pirmame etape numatomi steigti LSMU Kauno klinikose, VU Santariškių ligoninėje ir Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, o antrame etape – Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ligoninėse.

Pranešimą apie neurochirurginių paslaugų optimizavimo iki 2020 m. planą kolegijos posėdyje padarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas, profesorius Arimantas Tamašauskas. Anot pranešėjo, neurochirurgijos skyriai turi lokalizuotis multidisciplininiame klinikinių neuro mokslų centre, multiprofilinėje ligoninėje. Skyriuje turi būti atliekamas tam tikras operacijų skaičius, nes tik tokiu atveju išlaikoma neurochirurgijos kokybė ir specialistų ruošimas. Pagal planą  neurochirurgijos skyriuose  turi būti nemažiau 30 lovų, 2 operacinės ir 3 lovų intensyviosios terapijos skyrius. Skaičiuojama, kad toks vienas  neurochirurgijos skyrius  turi tekti 1 mln. gyventojų, nes tokiam žmonių kiekiui prireikia 1000 neurochirurginių operacijų per metus.

Kalbėdamas kolegijos posėdyje apie insulto klasterių ir neurochirurginių paslaugų optimizavimo projektus, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius, pasidžiaugė, kad pagaliau Lietuvoje  nuo chaotiško pereinama prie sisteminio ir organizuoto sveikatos paslaugų teikimo.

SAM kolegijos nariai taip pat buvo supažindinti su 2014 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektu. Jame numatyta, kad kitais metais Lietuvos sveikatos apsaugai bus skirta daugiau kaip 4,4 mlrd. litų. Tai subalansuotas biudžetas, kuriame gerėja dauguma rodiklių. Lyginant su 2013 m. biudžetu, kitų metų plane  yra 322,8 mln. litų arba 7,9 proc. daugiau lėšų. Gerėjant PSDF biudžeto finansinei situacijai yra numatyta gerokai padidinti paslaugų bazinių kainų balo vertę – nuo 0,89 iki mažiausiai 0,92 lito. Tai reiškia didesnę ir kokybiškesnę pagalbą pacientams gydymo įstaigose. Kaip ir anksčiau, kitąmet planuojama, kad didžiąją pajamų dalį – 2,9 mlrd. litų (apie 66 proc.) sudarys draudėjų ir apdraustųjų mokamos sveikatos draudimo įmokos. Antrą vietą pajamose (1,4 mlrd. litų) užima valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, kurių didžiąją dalį sudaro įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Didžiąją išlaidų dalį – 3,1 mlrd. litų (daugiau nei 70 proc.) – sudaro lėšos, skirtos sumokėti gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui numatoma skirti per 800 mln. litų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – beveik 135 mln. litų, 50 mln. litų – ortopedijos technikos priemonėms apmokėti.

Sveikatos apsaugos ministerija