Ryžiai - viena iš plačiausiai auginamų ir vartojamų grūdinių kultūrų pasaulyje. Ne mažiau ryžiai populiarūs ir Lietuvoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atlieka importuojamų iš trečiųjų šalių ir Lietuvoje parduodamų ryžių kontrolę ir laboratorinius tyrimus dėl sunkiųjų metalų, aflatoksinų, genetiškai modifikuotų organizmų, pesticidų, aruodinių kenkėjų ir pan. Kelerių metų valstybinės kontrolės duomenų analizė rodo, kad daugeliu atvejų mūsų šalies rinkoje parduodami ryžiai saugūs, tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai jų kokybė - netinkama. Per pastaruosius 3 metus dėl to gauta beveik 200 vartotojų skundų, per 5 šių metų mėnesius jau gauti 36 tokie skundai, iš jų apie 40 proc. pagrįstų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Franc Komarovski teigimu, per metus į Lietuvą importuojama apie 5 tūkst. tonų ryžių. Vykdant jų importo kontrolę šiemet nustatytas vienas atvejis, kai importuojami ryžiai neatitiko nustatytų saugos rodiklių. Patikrinus UAB „Kongama“ iš Vietnamo importuotų ryžių siuntą buvo nustatyta, kad joje pesticido karbendazimo koncentracija 2 kartus viršijo didžiausią leistiną kiekį. Visą ryžių siuntą – 25 tonas – uždrausta tiekti į mūsų šalies rinką.
Specialisto teigimu, vykdant rinkoje parduodamų ryžių kontrolę dažniausiai nustatomi pažeidimai, susiję su ryžių kokybe – tai pašalinis kvapas ir skonis, aruodiniais kenkėjais ar įvairiomis priemaišomis užterštos kruopos, ženklinimo neatitikimai. „Ryžių grūdai, lukštenti šlifuoti ar skaldyti, turi būti švarūs, be pašalinių kvapų. Juose neturi būti aruodinių kenkėjų, vabzdžių, nuodingų ar kokių nors kenksmingų medžiagų. Pesticidų ir kitų teršalų koncentracijos neturi viršyti leistinų normų. Ryžių fasavimu Lietuvoje užsiima 4 įmonės, jos ir atsako, kad į rinką tiekiama produkcija atitiktų visus kokybės reikalavimus“, – teigė Franc Komarovski.
Pastaruoju metu ypač padaugėjo vartotojų skundų dėl nebūdingo ryžiams aštraus cheminių medžiagų ar pelėsių kvapo, dėl kurio ryžiai netinkami vartoti maistui. Pavyzdžiui, per 2011 metus dėl aruodiniais kenkėjais užterštų ryžių buvo gauti 4 pasitvirtinę vartotojų skundai (UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Skanėja“, SC „Dobeles dzirnavniek“ (Latvija) produkcija), o dėl pašalinio skonio ar kvapo – 2 pasitvirtinę skundai (UAB „Galinta ir partneriai“ produkcija). Tuo tarpu per 5 šių metų mėnesius dėl pašalinio kvapo ryžiuose gauta jau 12 pasitvirtinusių vartotojų skundų (UAB „Galinta ir partneriai“ produkcija) ir 1 pasitvirtinęs skundas dėl supelijusių ryžių (UAB „Skanėja“ produkcija).
Šiemet daugiausia vartotojų nusiskundimų sulaukusi UAB „Galinta ir partneriai“ – viena didžiausių ryžių gamintojų šalyje, todėl, atsižvelgus į rizikos vertinimą, ši įmonė tikrinama dažniau. Žinoma, griežtesnei kontrolei įtakos turi ir pasikartojantys atvejai, kai į rinką pateikiami nekokybiški produktai.
Anot specialisto, dažniausiai pašalinis kvapas ryžiuose atsiranda netinkamai juos apdorojant apsauginėmis medžiagomis prieš išsiuntimą. Norint apsaugoti ryžius sandėliavimo ir transportavimo metu ryžiai fumiguojami, t. y. apdorojami specialiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, aliuminio fosfidu, fosginu, etilo formatu ar pan. Nebūdingas ryžiams kvapas gali atsirasti ir dėl netinkamos taros, transportavimo ar sandėliavimo sąlygų.
„Pasikartojantys atvejai visų prima rodo, kad įmonėms reikėtų tobulinti savo savikontrolės sistemą, o ypač žaliavų tiekėjų patikimumo vertinimą. Gali būti numatyti dažnesni žaliavų saugos ir kokybės savikontrolės tyrimai. Be to, daugelyje šalių įmonės, tiekiančios prekybai negyvūninius produktus – džiovintus vaisius, riešutus, įvairias kruopas, makaronus, nurodo jų kokybės klasę, taip leisdami vartotojui pasirinkti produktą, atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį. Lietuvoje nėra teisės akto, nustatančio kriterijus tokiam rūšiavimui, tačiau įmonė juos gali nustatyti savo vidaus standartuose. Tuomet vartotojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti, kokį produktą pirkti“, – pabrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
vlmedicina.lt